Rusija jau taikosi į Vokietiją ir Berlynas mano, kad artėja dar blogiau

Rusija jau taikosi į Vokietiją – Berlynas mano, kad blogiausia dar priešakyje

„Bloomberg“ peržiūrėtame dokumente Vokietijos kariuomenė įspėja, kad hibridinės atakos prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą gali būti tik apšilimas prieš atvirą karą. Remiantis įslaptintu kariniu dokumentu, kurį gavo „Bloomberg“, Vokietija vis labiau nerimauja dėl padažnėjusių slaptų Rusijos atakų prieš šalies infrastruktūrą ir įspėja, kad šios hibridinės grėsmės gali būti pasirengimas platesniam konfliktui.

Vokietijos gynybos ministerijos dokumente, žinomame kaip „Operationsplan Deutschland“ (OPLAN), nurodoma, kad Berlynas mato save kaip pagrindinį taikinį bet kokios eskalacijos su Maskva ankstyvosiose stadijose, atsižvelgiant į strateginį Vokietijos, kaip centrinio NATO logistikos centro Europoje, vaidmenį.

Šis įspėjimas pasigirdo Rusijai tęsiant invaziją į Ukrainą ir stebint platesnę sabotažo, šnipinėjimo bei bauginimo taktikos tendenciją, nukreiptą prieš Ukrainos sąjungininkes Europos Sąjungoje. Šios slaptos operacijos yra Maskvos eskaluojamo hibridinio karo prieš Vakarus dalis.

Rusijos hibridinės atakos laikomos „pirmojo smūgio“ taktika

Dokumente teigiama, kad Vokietija numato, jog slaptos hibridinės atakos – apimančios nemilitarinius ar nereguliarius metodus – greičiausiai vyks prieš bet kokią tiesioginę karinę konfrontaciją. Tikimasi, kad šios atakos bus sutelktos į energetikos sistemas, su gynyba susijusią infrastruktūrą ir Vokietijos institucijų funkcionavimą.

„Tik po atviro ginkluoto užpuolimo prieš NATO rytinį flangą Vokietijai vis labiau grės arba ji bus puolama karinėmis priemonėmis, tokiomis kaip tolimojo nuotolio raketos, ginkluoti dronai ir specialiosios pajėgos“, – rašoma „Bloomberg“ cituojamame dokumente.

Šiame rašte dabartinės hibridinės grėsmės Vokietijoje įvardijamos ne tik kaip Rusijos taktikos dalis, bet ir kaip sąmoningos priemonės, naudojamos platesnėje saugumo politikoje bei besitęsiančioje konfrontacijoje su tuo, ką Maskva vadina „kolektyviniais Vakarais“.

Ministerija šias hibridines priemones apibūdino kaip bandymus ištirti silpnąsias vyriausybės bendradarbiavimo grandis ir sukelti nerimą piliečiams.

Tonas griežtėja – įspėjimai aidi ir žvalgyboje

OPLAN naudojama kalba rodo reikšmingą eskalaciją, lyginant su ankstesniais strateginiais dokumentais. Ministerija aiškiai nurodo, kad Rusija dabar laikoma „didžiausia ir tiesiogine grėsme Vokietijos saugumui“, o tai sutampa su Vokietijos nacionalinio saugumo strategijos pozicija.

Pirmadienį vykusioje reguliarioje vyriausybės spaudos konferencijoje paklausta apie šį dokumentą, Gynybos ministerijos atstovė spaudai atsisakė komentuoti jo turinį dėl konfidencialumo. Tačiau ji bendrais bruožais pripažino, kad slaptos Rusijos atakos prieš Vokietijos infrastruktūrą suintensyvėjo.

Rusijos ilgalaikis karo planavimas ir Vokietijos vaidmuo

OPLAN remiasi informacija tiek iš nacionalinių, tiek iš užsienio žvalgybos šaltinių. Jame daroma prielaida, kad Rusija aktyviai plėtoja pajėgumus vykdyti ir atlaikyti didelio masto karą prieš NATO.

„Net jei Rusijos karas prieš Ukrainą tęsis nepakitęs, tikimasi, kad Rusija bus išvysčiusi šiuos pajėgumus ir strategines galimybes ne vėliau kaip iki 2029 m.“, – teigiama dokumente.

Tuo pat metu Gynybos ministerija mano, kad Rusija sieks bet kokį būsimą konfliktą apriboti tik Europa, kad išvengtų tiesioginės karinės konfrontacijos su JAV. Nors nesitikima, kad Vokietija taps tiesioginiu mūšio lauku konvencinio užpuolimo prieš NATO rytinį flangą atveju, kariuomenė mano, kad Rusija bandys sabotuoti NATO pajėgų dislokavimą atgrasymui ir gynybai, kenkdama logistikai bei sprendimų priėmimo pajėgumams.

„Tikslas yra neleisti laiku pastebėti šių hibridinių priemonių, tikrojo jų masto bei poveikio, taip pat sulėtinti ir paralyžiuoti mūsų sprendimų priėmimo ir reagavimo galimybes įvairiais atsakingais lygmenimis – federaliniu, žemių ir vietos“, – cituojamame dokumente pažymi Gynybos ministerija.