Danija nelauks: JAV invazijos į Grenlandiją atveju kariai privalo nedelsdami pradėti kovą

Danijos gynybos ministerija patvirtino, kad 1952 m. reglamentas, reikalaujantis, kad kariuomenė invazijos atveju nedelsdama pradėtų kovą, nelaukdama vadovybės įsakymų, lieka galioti.

Danijos kariniai reglamentai numato, kad užpuolimo atveju „užpultos pajėgos privalo nedelsdamos pradėti kovą, nelaukdamos ir neprašydamos įsakymų, net jei atitinkami vadai nežino apie karo paskelbimą ar karo padėtį“. Atsakydama į laikraščio „Berlingske“ prašymą, Danijos gynybos ministerija pabrėžė, kad „įsakymas dėl karinės gynybos užpuolimo prieš šalį atveju ir karo metu lieka galioti“.

Laikraščio prašymą paskatino JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimai, kuriame jis pripažino Grenlandijos invazijos galimybę ir neatmetė Amerikos kariuomenės panaudojimo galimybės. Danija, kuri Grenlandiją administruoja kaip užjūrio teritoriją, pareiškė, kad sala „neparduodama“. Grenlandijos valdžia užėmė panašią poziciją.

Atsižvelgdamos į tai, Europos šalys pradėjo skubias konsultacijas. Vokietijos vyriausybės šaltinis pranešė, kad Berlynas „glaudžiai bendradarbiauja su kitomis Europos šalimis ir Danija dėl tolesnių žingsnių dėl Grenlandijos“. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio patvirtino, kad kitą savaitę susitiks su Danijos ir Grenlandijos atstovais, atsisakydamas komentuoti karinės intervencijos temą.

Pasak „Washington Post“, JAV pareigūnai privačiuose pokalbiuose su savo Europos kolegomis vis dažniau aptaria Grenlandijos užgrobimą kaip realią galimybę.

Buvęs Prancūzijos ministras pirmininkas Dominique'as de Villepinas galimą konfliktą tarp NATO narių pavadino „precedento neturinčiu“. Jis pareiškė, kad jei Vašingtono dabartinis kursas tęsis, tai reikštų „didžiulį istorinį pokytį“ JAV reputacijai sąjungininkų akyse.