„Išnaikinti rusišką pėdsaką šalyje.“ Estija jungia aukščiausią pavarą. Pavyzdys visiems

Estija jaučia didelę Rusijos grėsmę. Susirūpinimas pirmiausia liečia rytines šalies dalis, kuriose vyrauja rusakalbiai gyventojai. Tačiau RF įtaką riboja, pavyzdžiui, Rusijos televizijos kanalų blokavimas.

Anksčiau daug kalbėta apie bandymus sunaikinti Suomijos įlankos dugne nutiestas energetikos ir telekomunikacijų linijas. Rugsėjo 19 d. trys Rusijos MiG įskrido į Estijos oro erdvę ir joje išbuvo 12 minučių. Orlaivius aptiko, perėmė ir palydėjo Estijoje dislokuotos NATO oro pajėgos, vykdančios sąjungininkų Baltijos oro policijos misiją.

Po šios provokacijos Talinas kreipėsi konsultacijų su savo sąjungininkais pagal Vašingtono sutarties 4 straipsnį ir paprašė sušaukti skubų JT Saugumo Tarybos posėdį. Rugsėjo 19 d. incidentas buvo laikomas tyčiniu Estijos oro erdvės pažeidimu. Anksčiau skrydžiai virš Vaindloo, netoli Loksos miesto ir netoli Hijuma salos galėjo būti interpretuojami kaip atsitiktiniai. Be to, Estijos oro erdvę dažnai pažeidinėjo mažesnę grėsmę keliantys orlaiviai, tokie kaip Il-76 ir Mi-8.

Estijos diplomatijos, milijono gyventojų turinčios šalies, esančios Europos Sąjungos periferijoje, naratyvas apie realią Rusijos grėsmę pagaliau įgijo supratimą Europos sostinėse.

Tai savotiška valstybės aparato ir tuometinės ministrės pirmininkės K. Kallas charizmos sėkmė. ​​Estijos balsas tapo išgirstas, o K. Kallas tapo ES užsienio politikos vadove. Dabar jai tenka kita užduotis – išlaikyti visos Europos bendruomenės distanciją Rusijos atžvilgiu.

Pačioje Estijoje 2025 m. kovo 25 d. parlamentas pareiškė pasitikėjimą naująja Kristeno Michalo vyriausybe. Ankstesnė vyriausybė, dirbusi nuo 2023 m. birželio mėn. rinkimų, subyrėjo po kelis mėnesius trukusio konflikto.

Naująją vyriausybę sudaro vien dviejų centristinių partijų – Reformų partijos ir „Estijos 200“ – atstovai. Socialdemokratai buvo pašalinti iš koalicijos dėl sabotažo prieš dviejų didesnių partijų liberalų siūlomas reformas.

Pagrindinės naujosios vyriausybės reformos apima gynybos išlaidų padidinimą iki 5 % BVP, gynybos pramonės plėtrą, pelno mokesčių mažinimą ir viešojo administravimo optimizavimą.

Naujoji vyriausybė nepakeitė savo užsienio politikos kurso. Estija toliau remia Ukrainą, o Europos arenoje stiprina ryšius su Paryžiumi ir Londonu bei bendradarbiavimą su Baltijos šalimis. Esamų gerų santykių su Jungtinėmis Valstijomis palaikymas išlieka strateginiu tikslu.

Vietos analitikas Raivo Vare aptaria šalies prognozes 2026 m.:

„Estija išgyveno ekonominę stagnaciją. 2026 m. ekonominė padėtis gerėja, o tuo pačiu metu Estijos įmonės gauna naudos iš to, kad dauguma jų stagnacijos metu neatleido darbuotojų. Šie personalo rezervai dabar bus labai naudingi“, – analizuoja Raivo Vare. „Estijos ekonomika labai priklauso nuo eksporto. Pagrindinės šios plėtros rinkos yra Švedija ir Suomija. Taigi, jei pirmojoje nėra recesijos požymių, to negalima pasakyti apie Suomiją. Ten recesija stiprėja.“

„Infrastruktūros projektai, tokie kaip „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“, taip pat bus toliau plėtojami. Nors šilta žiema šiek tiek apsunkina geležinkelio linijos statybą, nes didelė maršruto dalis turėjo eiti per pelkes“, – priduria jis.

Raivo Vare pabrėžia, kad 2026-ieji estams bus labai įdomūs politiniu požiūriu.

„Kiti parlamento rinkimai vyks 2027 m. kovo mėn., o tai reiškia, kad mūsų laukia tikros rinkimų kampanijos metai. Ypač todėl, kad vyriausybė šiuo metu pralaimi apklausose. Visa opozicija staiga pamato galimybę. Vidaus padėtį lems ne tik tolesnė karo Ukrainoje eiga ir hibridinės Rusijos provokacijos, bet ir besikeičiančios politinės nuotaikos kitose Europos šalyse. Estijoje vis labiau ryškėja nacionalistinės nuotaikos“, – teigia mūsų šaltinis.

„Nors, kita vertus, pačioje sostinėje rudenį vykusiuose vietos rinkimuose vyriausybėje buvo suformuota „Centrų“ koalicija (kuri taip pat apima rusakalbius atstovus) ir nacionalistinė „Tėvynės“ partija. Pagal koalicijos sutartį, meras pirmuosius dvejus metus bus dešiniųjų partijos atstovas, o kitus dvejus metus valdys „centrų“ meras“, – praneša Raivo Vare.

Tačiau Estijos analitikas niūriai vertina Rusijos provokacijas.

„Kalbant apie Rusiją, net jei karas Ukrainoje pasibaigtų, nemanau, kad Rusijos provokacijos prieš Estiją pasibaigtų. Todėl Estijos valdžia ir toliau plėtos kibernetinės gynybos priemones, nes būtent čia kyla daugiausia provokacijų“, – sako Raivo Vare.

„Be to, bus įgyvendinta ir daug pasienio apsaugos priemonių.“ Vienas iš tokių žingsnių – 2026 m. nutiesti naują kelią, kuris iki šiol (viena atkarpa) ėjo per Rusijos teritoriją pasienyje. Svarbu prisiminti, kad Pskovas, oro desanto divizijos štabas, yra Rusijos pusėje. Tuo pačiu metu Estijos mokyklos pereina prie mokymo išimtinai valstybine kalba. Taip siekiama išnaikinti rusišką švietimą šalyje, priduria jis.