Jokiai šaliai tai nepriklauso. O Rusija jau ten. JK skubiai siunčia pajėgas

Jungtinė Karalystė į Arktį išsiųs karinius dalinius, kad atremtų Rusijos povandeninių laivų veiklą ir apsaugotų svarbią povandeninę infrastruktūrą. Pasak „Newsweek“, šis žingsnis žengtas įgyvendinant „Lunna House“ susitarimą – svarbų gynybos paktą, kurį JK ir Norvegija pasirašė 2025 m. gruodį.

Vienas pagrindinių įtampos šaltinių Arktyje yra aiškiai apibrėžtų sienų trūkumas. Pagal tarptautinę teisę jokia šalis neturi nuosavybės teisių į Šiaurės ašigalį ar patį Arkties vandenyną. Vis dėlto Rusija, JAV, Kanada, Norvegija ir Danija valdo išskirtines ekonomines zonas, kurios tęsiasi 200 mylių nuo jų pakrančių.

Pagal naująjį susitarimą JK komandosų pajėgos, veikiančios Karališkųjų jūrų pėstininkų sudėtyje, Norvegijoje bus dislokuotos ištisus metus. Anksčiau britų daliniai būdavo siunčiami tik žiemos mėnesiais, daugiausia Arkties pratyboms.

„Lunna House“ paktas numato bendro, priešpovandeninių fregatų laivyno sukūrimą Šiaurės Atlante.

Tai tiesioginis atsakas į ilgalaikį Rusijos karinių pajėgumų telkimą regione ir gilėjantį karinį Maskvos bei Pekino bendradarbiavimą šioje srityje.

Aiškus signalas Maskvai

Išplėstas britų pajėgų buvimas siunčia aiškią žinią apie įsipareigojimą ginti Norvegiją, artimą NATO sąjungininkę. Karališkieji jūrų pėstininkai liks dislokuoti priešakinėse pozicijose ir bus pasirengę kovai vienoje atšiauriausių planetos aplinkų – Norvegijos Arktyje.

2024 m. spalį NATO Karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris įspėjo apie besitęsiantį Rusijos karinių pajėgumų didinimą regione.

„NATO gins savo interesus Arktyje. Ir mes norime palaikyti tarptautinėmis taisyklėmis grindžiamą tvarką, kuri apima ir laivybos laisvę“, – teigė admirolas.

Papildomų britų pajėgų dislokavimas yra tik pirmasis „Lunna House“ susitarimo etapas. JK ir Norvegija planuoja investuoti į povandeninės karybos sistemas, autonomines minų paieškos platformas ir svarbios infrastruktūros apsaugą.