Rusija importuoja karius – kodėl Ukraina negali? Laikas baigti žaisti pagal senas taisykles

Komentaro autorius – Cemil Kerimoglu, neurologijos ir molekulinės genetikos mokslininkas bei autorius, rašantis apie geopolitiką ir Rusijos‑Ukrainos karą.

Nuo pat pradžių Rusija turėjo akivaizdų skaičių pranašumą prieš Ukrainą, kurį lėmė didesnė gyventojų populiacija ir šaltakraujiškas požiūris į žmogaus gyvybę. Iš tiesų, kaip esu jau anksčiau teigęs, Rusija galėtų turėti tokį pranašumą net prieš suvienytą Europą, atsižvelgiant į rusų „plačiai žinomą“ aukštą kančios toleranciją.

Vis dėlto vien tik išradingumu ukrainiečiai sugebėjo sustabdyti puolimą ir mažinti Rusijos skaičių pranašumą. Dėl to Rusija buvo priversta vykdyti lėtą, nuobodų puolimą milžiniškomis sąnaudomis. Pradėjus sekti vidiniams žmonių ištekliams, rusų pusė sugalvojo sprendimą: pasinaudoti didžiuliais Trečiojo pasaulio žmogiškaisiais ištekliais, kad palaikytų savo karinius veiksmus. Jie pradėjo nuo to, kad papildė armijos gretas dideliu šiaurės korėjiečių karių skaičiumi. Karo eigoje vis Rusijos armijos gretose pasirodė daugiau afrikiečių, indų, kubiečių ir nepaliečių.

Būtų logiška reakcija, kad Europos kariuomenės tiesiogiai įsikištų Ukrainos naudai. Ukraina jau nebevykdo kovos tik prieš Rusiją – o tai savaime didžiulis iššūkis – bet prieš jėgą, sustiprintą kariais iš kitų pasaulio šalių. Tai jau ne tik Ukraina prieš Rusiją; tai Ukraina prieš Rusiją, Šiaurės Korėją ir kitų šalių koaliciją. Kadangi Rusija nesibaimina į savo kovas prieš Ukrainą įtraukti kovotojų iš viso Trečiojo pasaulio, Europa bent jau neturėtų dvejoti surinkti tiek užsienio karių, kiek jų jau subūrė Rusija. Tai visiškai logiška.

Tačiau, jei europiečiai vis dar nenorėtų dislokuoti savo karių, aš siūlau alternatyvą, galbūt net geresnę, kuri išspręstų Ukrainos žmogiškųjų išteklių problemą ir apsaugotų tiek ukrainiečių, tiek europiečių gyvybes: Europa turėtų palengvinti karių verbavimą Ukrainai iš tų pačių regionų. Kodėl tik Rusija turėtų turėti galimybę pasitelkti karius iš Afrikos ar Indijos? Ukraina gali ir turėtų daryti tą patį. Jei Europos šalys nenori tiesiogiai dalyvauti kare, jos bent jau galėtų finansuoti Ukrainos pastangas masiškai verbuoti karius iš besivystančių šalių.

Tai atkartoja Rusijos strategiją, tačiau su esminiu moraliniu skirtumu. Ukrainos tikslas yra teisingas, tuo tarpu Rusijos – ne. Be to, yra didelis humanitarinis skirtumas: skirtingai nei Rusijos armijoje, užsienio rekrutai Ukrainos kariuomenėje bus gerbiami, o jų išgyvenimo galimybės bus žymiai didesnės. Užmokestis, kurį jie gaus už tarnybą Ukrainai, bus gyvenimą keičianti suma jų kilmės šalyse. Dėl didesnių išgyvenimo galimybių jie galbūt grįš namo turėdami finansinius išteklius, kurie leis užsitikrinti klestinčią ateitį.

Rusija nesibaimina pasinaudoti didžiuliais Trečiojo pasaulio žmogiškaisiais ištekliais, kad palaikytų savo karą prieš Europą. Europa, turėdama žymiai didesnį ekonominį potencialą, gali pritraukti dar didesnį skaičių rekrutų iš Afrikos, Indijos ir kitur. Jei Rusija žaidžia šį žaidimą, Europa ir Ukraina turi atsakyti tuo pačiu.

Galiausiai, šis pasiūlymas susijęs su finansinės pagalbos Trečiajam pasauliui klausimu. Europa turėtų nutraukti besąlyginę finansinę pagalbą – ypač dabar, kai tie pinigai būtų naudingiau išleisti Ukrainai ir Europos gynybai. Vietoje to Europa turėtų įgyvendinti sandorių formos pagalbą: lėšos Trečiojo pasaulio žmonėms turėtų tekėti tik mainais už tarnybą Vakarų civilizacijai egzistencinėje kovoje. Didelę dalį milžiniškos sumos, kurią Europos šalys šiuo metu skiria užsienio pagalbai, galima ir reikia naudoti verbavimo centrų kūrimui Trečiajame pasaulyje ir leisti Ukrainai verbuoti samdinius. Norėdami gauti finansinę paramą iš Europos, asmenys turėtų parodyti norą padėti ir, tiesą sakant, rizikuoti savo gyvybe už Vakarus. Tai yra pagalba, kurią verta teikti.

Galų gale, tie užsienio rekrutai, kovojantys Rusijos pusėje, kovoja neteisingoje pusėje – jie kovoja už blogį. Jie padeda dalyvauti ar tiesiogiai dalyvauja plėšimuose, masinėse egzekucijose, išprievartavimuose ir kankinimuose. Tuo tarpu tie, kurie kovos Ukrainos pusėje, kovoja už teisingą tikslą – už gėrį. Jie kovoja, kad apsaugotų Europą.