Smūgis Aljansui iš šiaurės: kol pasaulis žiūri į Ukrainą – Arktyje prasidėjo kai kas baisaus

Arktis vis akivaizdžiau nustoja būti periferine pasaulio galybių interesų zona ir tampa vienu iš pagrindinių strateginės konkurencijos regionų. Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimas šiame regione meta rimtą iššūkį sąjungininkių saugumui. Galybių laivai vis dažniau pasirodo netoli NATO sienų, o jų suintensyvėjusi veikla turi karinį pobūdį.

NATO susirūpinimą pirmiausia kelia veiksmų mastas. Vyriausiasis NATO pajėgų Europoje vadas generolas Alexusas Grynkewichius nurodo, kad Rusija ir Kinija vis dažniau vykdo bendrą patruliavimą Arkties regione – ne tik palei šiaurines Rusijos pakrantes, bet ir vandenyse į šiaurę nuo Aliaskos bei netoli Kanados. Šiose operacijose dalyvauja kariniai laivai, ledlaužiai ir tyrimų laivai, kurių misijos viršija mokslinius tikslus.

Arktis kaista. Kinijos ir Rusijos laivai plaukioja arti NATO sienų

„Jie netyrinėja ruonių ir baltųjų lokių. Jie atlieka batimetrinius matavimus – bando suprasti, kaip pasipriešinti NATO galimybėms jūroje ir po jos paviršiumi“, – pabrėžė A. Grynkewichius.

Vyriausiasis NATO pajėgų Europoje vadas atkreipė dėmesį, kad Arktis tampa platesnės geopolitinės konfrontacijos dalimi. Jo vertinimu, augantis Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimas šiame regione įsipiešia į veiksmų koordinavimo schemą tarp valstybių, atvirai besipriešinančių Vakarams. Panašus modelis, kaip jis pažymėjo, matomas ir kare Ukrainoje, kur Kinija remia Rusijos karo ekonomiką, Iranas tiekia technologijas bei ginkluotę, o Šiaurės Korėja pajungia savo pajėgas.

Rusija toliau bando pažangius karinius pajėgumus Barenco jūroje, o tai dar labiau didina įtampą Tolimosios Šiaurės regione. Tuo pat metu NATO stebi augančias hibridines grėsmes, tokias kaip oro erdvės pažeidimai, palydovinių signalų trikdymas bei „šešėlinio laivyno“ veikla, kelianti grėsmę povandeninei infrastruktūrai, ypač Baltijos jūroje.

Kinija ir Rusija siunčia laivus. NATO ruošiasi blogiausiam

Atsakydama į tai, NATO stiprina savo atgrasymo poziciją. A. Grynkewichius informavo, kad NATO plėtoja žvalgybos ir stebėjimo pajėgumus Arktyje, gerina infrastruktūrą bei logistiką ir didina karių, pritaikytų veikti ekstremaliomis klimato sąlygomis, buvimą. Esminę reikšmę turi ir visų Arkties operacijų pavaldumas vienai vadovybei, kas turėtų pagerinti koordinaciją ir greitojo reagavimo gebėjimus.

Kartu NATO generolas pabrėžė neketinantis komentuoti „paskutinės retorikos politinio aspekto“, tačiau pažymėjo, kad pokalbiai apie Grenlandiją vyksta Šiaurės Atlanto tarybos rėmuose.

„Šie pokalbiai vis dar tęsiasi Briuselyje. Kiek girdėjau, tai sveiki, konstruktyvūs dialogai“, – sakė A. Grynkewichius. „Nemanau, kad šiuo metu egzistuotų tiesioginė grėsmė NATO teritorijai“, – pridūrė jis.

Donaldas Trumpas nori Grenlandijos. JAV kariai jau yra vietoje

Tuo tarpu Jungtinės Valstijos jau dabar vykdo realią karinę veiklą didžiausioje pasaulio saloje. JAV Grenlandijoje išlaiko karines bazes, esančias iš Danijos autonominės teritorijos valdžios nuomojamose žemėse, o tai jau daugelį metų yra svarbus Amerikos dalyvavimo Arktyje elementas.

Grenlandijos klausimas taip pat buvo viena pagrindinių temų susitikimuose Islandijoje, kuriuose dalyvavo Danijos premjerė Mette Frederiksen. Danijos vyriausybės vadovė pabrėžė, kad jos šalis atsidūrė „lemiamame ginčo su Jungtinėmis Valstijomis momente“ dėl salos, įgyjančios vis didesnę strateginę reikšmę, ateities.