Legendinis generolas stojo Ukrainos pusėn! „Jie tik niekšai, o ne armija“

Nuo gruodžio pradžios matyti, kad Rusijos armijos šturmų Ukrainoje tempas akivaizdžiai lėtėja – vertina Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai. Jei gruodžio 1–17 d. rusai pasistūmėjo bendrame 276 kv. km plote, tai iki gruodžio 31 d. – jau tik 89 kv. km, o per pirmąsias dvi sausio savaites – nepilnuose 74 kv. km.

Bendrai šturmų dinamika augo iki gruodžio 1–2 d., o nuo to laiko nuolat mažėja. Ekspertai įžvelgia dvi priežastis: prastus žiemos orus ir vis blogėjančią karių ekipuotę bei aprūpinimą.

Nors dar vėlyvą rudenį orai buvo palankūs rusams, nes prastas matomumas ribojo ukrainiečių galimybes naudoti dronus, dabar šaltis ir sniegas sėkmingai sulėtino Rusijos puolimą.

Gruodį Rusijos vadovybės varomoji jėga dar buvo „ataskaitų teikimas“ – bandymas bet kokia kaina pasiekti užsibrėžtus tikslus iki metų pabaigos. Dabar šis veiksnys išnyko – vertina ISW.

Tuo tarpu naujoji rusų taktika – tolimi mažų šturmo grupių pėsčiųjų žygiai – reikalauja geros ekipuotės ir karių aprūpinimo atsargomis ilgesniam laikui, o su tuo kyla vis didesnių problemų. Ukrainiečiai pastebi, kad pastaruoju metu jų nukauti rusai turėjo tragišką ekipuotę ir dauguma buvo prastos fizinės formos.

„Karys su pilna ekipuote – retenybė. Beveik 90 proc. žuvusiųjų – kažkokios visiškos „klipatos“ (lagerių kalinių, esančių paskutinėje išsekimo stadijoje, apibūdinimas). Dalis jų apskritai neturėjo ginklų. Kai kurie ėjo su lazdomis arba su ramentais. Kartais sunku patikėti, kad tai apskritai yra kažkokia kariuomenė. Jie tik niekšai, o ne armija“, – sako ukrainiečių leitenantas šaukiniu „Aleks“, kurį cituoja „Focus“.

Pastaruoju metu, trūkstant technikos, rusai vis dažniau kariams vežti pradėjo naudoti arklius. Šie bandymai dažniausiai baigiasi tragiškai. Nėra nė kalbos apie jokius „kavalerijos šturmus“, nes didžioji dalis jų vos išsilaiko balne, o atviroje vietovėje tampa lengvu taikiniu dronams.

Patys arkliai taip pat akivaizdžiai nerodo patriotinio įkarščio ir „dezertyruoja“. Ukrainos 1-asis pulkas prie Huliaipolės ką tik pranešė, kad perėmė visą partiją žirgų, kuriuos rusai naudojo kariams pervežti.

Legendinis generolas – Žiema – stojo Ukrainos pusėn! Šaltis, sniegas, įšalas ir logistinius kelius kaustančios oro sąlygos tapo Ukrainos sąjungininku, o Rusijos armijai – negailestingu priešu. Žiemos sąlygomis puolimui būtina drausmė, gera ekipuotė ir patikimas aprūpinimas, tačiau būtent šių dalykų Rusijai labiausiai stinga. Ukrainos gynėjams žiema suteikia pranašumą – sustabdo masinius šturmus, išryškina priešo silpnybes ir paverčia prastai parengtus bei demoralizuotus okupantus lengvu taikiniu. Todėl ne generolų sprendimai, o pati gamta stojo Ukrainos pusėn, dar kartą parodydama, kad be tikros armijos net ir didelės ambicijos žlunga po sniegu ir šalčiu.