38 skrydžiai visiškoje tyloje: jūs niekada apie jį negirdėjote (Video)

51-osios zonos paslaptis: kodėl JAV dešimtmečius slėpė šį slaptą orlaivį?

Beveik nežinomas plačiajai visuomenei, „Boeing YF-118G Bird of Prey“ buvo vienas neįprasčiausių ir tuo pačiu metu svarbiausių JAV slaptų projektų. Jis nebuvo sukurtas kovinei tarnybai, o naudotas slaptų technologijų demonstratorius, kurios vėliau paveikė ištisą Amerikos aviacijos kartą, rašo karo analitikas Steve'as Balestrieri „19FortyFive“.

YF-118G 1992–1999 m. kūrė „McDonnell Douglas“ padalinys „Phantom Works“, o po susijungimo – „Boeing“. Orlaivis buvo pagamintas visiškai slaptai 51-osios zonos bandymų poligone Nevadoje.

Pirmasis skrydis įvyko 1996 m. Prototipas atliko 38 bandomuosius skrydžius, po kurių programa buvo nutraukta. Pentagonas oficialiai apie orlaivio egzistavimą paskelbė tik 2002 m.

Pagrindinis projekto tikslas buvo įrodyti, kad sudėtingus slaptus orlaivius galima sukurti greitai ir santykinai nebrangiai. „Boeing“ pati finansavo programą – jos bendra kaina buvo maždaug 67 mln. USD, tai yra gerokai mažiau nei šiuolaikinio F-35 naikintuvo kaina.

YF-118G buvo skirtas išbandyti naujas fiuzeliažo formas, siekiant susilpninti radaro signalo atspindį, naudojant kompozicines medžiagas ir sumažinti slaptų orlaivių gamybos sąnaudas. 

Orlaivis konstrukcija apėmė:

• mišrią sparno ir fiuzeliažo formą;
• ekranuotą variklio oro įleidimo angą;
• vientisus valdymo paviršius;
• vientisą kompozicinį korpusą be tradicinių siūlių ir briaunų.

Visa tai žymiai sumažino orlaivio radaro atspindį, kuris, kaip apskaičiuota, buvo panašus į uodo.

Siekdama sumažinti išlaidas, „Boeing“ naudojo standartinius komponentus, įskaitant „Beech King Airs“ ir „Queen Airs“ važiuoklę, „Pratt & Whitney JT15D-5C“ turboreaktyvinį variklį, „Harrier“ katapultuojamąją sėdynę ir serijinių taktinių orlaivių kabinos komponentus.

Pasak bandytojų, net kai kurie prietaisai buvo „beveik standartiniai“. 

YF-118G nebuvo greitaeigis orlaivis:

• kreiserinis greitis – apie 500 km per valandą;
• maksimalus aukštis – 6 km.

Tačiau greitis nebuvo prioritetas. Kaip ir „F-117 Nighthawk“ atveju, pagrindinis privalumas buvo minimalus radarų ir jutiklių aptinkamumas.

Patirtis, įgyta kuriant „Bird of Prey“, tiesiogiai paveikė naikintuvus F-22 „Raptor“ ir F-35 „Lightning II“, demonstracinį lėktuvą X-32 ir nepilotuojamą kovinę transporto priemonę X-45.

Ekspertai YF-118G laiko vienu iš pagrindinių eksperimentų, padėjusių Jungtinėms Valstijoms išlaikyti technologinį pranašumą aviacijoje.

Po programos išslaptinimo 2002 m. pabaigoje YF-118G „Bird of Prey“ buvo perkeltas į Jungtinių Valstijų oro pajėgų nacionalinį muziejų Deitone, Ohajo valstijoje, kur jis eksponuojamas iki šiol.