Pagrindinis nekarinis Jungtinių Valstijų turtas. Jo dėka jos kontroliuoja pasaulį

Amerikiečiai turi branduolinį ginklą, stipriausias oro pajėgas pasaulyje bei didžiausią lėktuvnešių flotilę, leidžiančią demonstruoti savo galią ir reaguoti bet kuriame žemės rutulio kampelyje. Tačiau, be šių akivaizdžių jėgos pranašumų, jie dar turi ITAR ir FDPR.

Paaiškiname, ką reiškia šie du akronimai.

ITAR ir FDPR – tai JAV reglamentų santrumpos: ITAR (International Traffic in Arms Regulations) bei FDPR (Foreign Direct Product Rule). Tai taisyklių rinkiniai, susiję su kariniais komponentais bei techniniais sprendimais.

ITAR reglamentai apima plačią dvejopo naudojimo įrangos ir technologijų sritį, tinkamą naudoti ginkluotės sektoriuje. Jie numato galimybę užblokuoti eksportą ar net trečiosios šalies ginklavimąsi, jei tik naudojamos bet kokios amerikietiškos kilmės schemos ar programinė įranga.

Panašų vaidmenį atlieka FDPR (Foreign Direct Product Rule) taisyklės. Jų apimtis dar platesnė, nes jos apima ir civilines technologijas.

Šios taisyklės buvo gerokai išplėstos po 2013 metų, o baudos už jų pažeidimą yra itin griežtos. Pavyzdžiui, amerikiečių ar kitų asmenų, bandančių nelegaliai išvežti iš JAV sukomplektuotą įrangą, jos dalis ar brėžinius, laukia ilgų metų laisvės atėmimo bausmė arba piniginės baudos. Šios baudos skaičiuojamos milijonais dolerių. Tuo tarpu įmonės, be piniginių nuobaudų, gali prarasti eksporto licencijas.

Šaltojo karo reliktas, užtikrinantis JAV viešpatavimą pasaulyje

Senesnės yra FDPR taisyklės, priimtos dar 1959 metais. Labiau į karines technologijas orientuotas ITAR reglamentas patvirtintas 1976 metais. Jų sukūrimo tikslas buvo paprastas – neleisti žinioms nutekėti tuometiniams priešininkams, pavyzdžiui, SSRS ir jos sąjungininkams.

Tačiau bėgant laikui, ypač pasibaigus Šaltajam karui, apribojimai evoliucionavo ir dabar apima kur kas daugiau nei tik JT embargo taikinių grupę. ITAR atveju sprendimą blokuoti eksportą ar reeksportą priima Valstybės departamentas. Pagrindinis kriterijus – plati interpretacija, ar valstybė, kuriai gali atitekti ginkluotė, kelia pavojų JAV interesams.

Panašiai yra ir su FDPR, už kurį atsakingas Pramonės ir saugumo biuras. Iki 2013 metų šie reglamentai buvo taikomi retai. Vėliau situacija drastiškai pasikeitė ir šiuo metu galioja 11 papildomų taisyklių (keturios iš jų priimtos 2022 m.). Paskutiniai du apribojimai liečia litografijos produktus, gaminamus amerikietiškomis staklėmis, naudojančiomis programinę įrangą arba produktus, sukurtus pasitelkiant JAV dirbtinį intelektą (DI). Apskritai, šie suvaržymai šiuo metu daugiausia nukreipti prieš Kiniją, Rusiją, Iraną ir Baltarusiją.

Laisva pasaulinė rinka tam tikruose sektoriuose egzistuoja, bet tik JAV sutikus

Šių taisyklių veikimo pavyzdžių yra daugybė. FDPR atveju garsiausias pavyzdys – Kinijos koncerno „Huawei“ atjungimas nuo vakarų technologijų ir išstūmimas iš rinkos 2019 metais. Dėl šios priežasties JAV rinkoje išnyko „Huawei“ išmanieji telefonai, o Europoje parduodamos versijos remiasi tik kiniškais procesoriais, neturi pilno „Google“ programėlių palaikymo bei 5G ryšio.

Kitas garsus atvejis – draudimas Nyderlandų įmonei ASML, kuri yra šios srities lyderė, parduoti Kinijai naujos kartos litografijos mašinas. Įmonė gali parduoti tik senus sprendimus, bet ne pačius naujausius, paremtus EUV technologija. Nors kinai bando kurti savo technologijas senesnių ASML DUV įrenginių pagrindu, progresas yra lėtas.

Panašiai amerikiečiai kontroliuoja ir Taivano milžinę TSMC, kuri mielai žengtų į imlią Kinijos rinką, bet, deja, negali. Tai galioja net kiniškų lustų gamybai jų gamyklose, jei jie turi būti gaminami naudojant 7 nm ar mažesnį procesą. Tam net nebūtinos amerikietiškos staklės – užtenka paties fakto, kad naudojama programinė įranga lustų projektavimui ar testavimui, kur vėlgi JAV įmonės, tokios kaip „Synopsys“, diktuoja standartus.

ITAR taisyklių atveju per pastaruosius metus taip pat būta blokavimo incidentų. Galima paminėti Venesuelos bandymą 2006 metais parduoti senus F-16 lėktuvus Iranui arba suirutę dėl prancūziškų „Rafale“ naikintuvų tiekimo Egiptui, kuris dar prisiminė dvejų metų JAV ginklų tiekimo embargą (2013–2015 m.).

Paaiškėjo, kad kartu su prancūziškais lėktuvais tiekiamose sparnuotosiose raketose SCALP-EG („Storm Shadow“) buvo amerikietiškų komponentų, todėl amerikiečiai galėjo užblokuoti jų pardavimą. Visgi prancūzai gana greitai pakeitė JAV schemas savo gamybos detalėmis ir sugebėjo užbaigti sandorį.

Dauguma pasaulio valstybių yra daugiau ar mažiau priklausomos nuo JAV, tai galioja ir Lenkijai. Pavyzdžiui, jei Meksika ar Kolumbija nuspręstų įsigyti lenkišką PKP „Borsuk“ iš HSW gamyklos, sandoris greičiausiai neįvyktų dėl ITAR (šiuo metu jame naudojami komponentai iš JAV). Kita vertus, ypač prancūzų įmonės pastaruosius kelerius metus su pasididžiavimu pristato savo produktus kaip „ITAR-free“, o tai dalyje pasaulio šalių vertinama labai palankiai.

Pastaraisiais metais tai matyti iš eksporto sėkmės, pavyzdžiui, „Rafale“ naikintuvų, turinčių pirmąjį visiškai europietišką AESA tipo radarą, ko negalima pasakyti apie „Eurofighter“ ar „Gripen“. Manoma, kad dabartinis JAV administracijos nenuspėjamumas paspartino Europos gynybos pramonės atsitraukimą nuo amerikiečių subrangovų ir technologijų.

Verta pastebėti, kad Gdynės įmonė „Advanced Protection Systems SA“ būtent dėl savo radarų „ITAR-free“ statuso sugebėjo pritraukti klientų Vidurio Rytuose.

Be to, pagrindinė JAV geopolitinė varžovė Kinija taip pat griebiasi panašių eksporto taisyklių. Jų atveju spaudimo įrankis yra retieji žemės metalai, nes Kinija dominuoja jų gavybos ir rafinavimo srityje. Deja, tai žymi gana trumpalaikės pasaulinės rinkos globalizacijos idėjos saulėlydį. Viskas krypsta į naują dviejų konkuruojančių valstybių blokų susidūrimą, kuriame besąlygiškai ginami savi interesai.