Tūkstančių laivų „siena“ jūroje. Jie daro kažką sunkiai suvokiamo (Foto, Video)

Tūkstančių laivų „siena“ jūroje. Pekinas išbando naują taktiką ginčytinuose vandenyse, tyliai mobilizuodamas tūkstančius civilinių laivų, kad sukurtų milžiniškas plaukiojančias kliūtis. „The New York Times“ atlikta palydovinių duomenų analizė atskleidžia, kad pastarosiomis savaitėmis Kinija du kartus atliko koordinuotus manevrus precedento neturinčiu mastu Rytų Kinijos jūroje, sukurdama iki 460 kilometrų ilgio darinius.

Duomenų analizė atskleidė dvi koordinuotas operacijas, kurios vyko beveik nepastebėtos visuomenės. Pirmoji įvyko per Kalėdas, joje dalyvavo apie 2000 laivų (vienetų), o kita – sausio 11 d., kai buvo mobilizuota apie 1400 laivų. Laivyno suformuoti dariniai įgavo įspūdingus matmenis – gruodžio „siena“ driekėsi maždaug 460 km, o sausio – sudarė tankų, daugiau nei 320 km ilgio stačiakampį. Laivai susirinko kritiniame taške – palei pagrindinius prekybos kelius iš Šanchajaus, versdami krovininius laivus sukti kitur.

Karo ekspertai šiuos manevrus vertina kaip dramatiško civilinio laivyno vadovavimo pajėgumų padidėjimo įrodymą. Pekinas testuoja taktiką, kuri ateityje galėtų būti naudojama siekiant sukurti griežtą blokadą aplink Taivaną arba „užtvindyti“ priešo radarus tūkstančiais klaidingų taikinių.

Šias operacijas, kurios iš esmės liko nepastebėtos visuomenės, „New York Times“ žurnalistai rekonstravo remdamiesi laivų sekimo duomenimis.

Karo ekspertai perspėja, kad tai gali būti Kinijos vadinamosios jūrų milicijos – sukarintos pajėgos, sudarytos iš civilių žvejybos laivų, apmokytų paremti karinį jūrų laivyną – pajėgumų padidėjimo įrodymas. 

Kodėl šios „plūduriuojančios kliūtys“ yra netoli Šanchajaus laivybos kelių?

„The New York Times“ cituotas analitikų bendrovės „Starboard“ atstovas Markas Douglasas prisipažino, kad niekada anksčiau nematė tokio masto ir drausmingų darinių. „Tiek daug suderintai veikiančių laivų stebina“, – sakė jis, pabrėždamas, kad laivai valandų valandas išlaikė fiksuotas pozicijas, o ne plaukė įprastais žvejybos maršrutais.

„The New York Times“ kalbinti analitikai įsitikinę, kad šie manevrai neturėjo nieko bendra su žvejyba. Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) atstovas Gregory Polingas tiesiai šviesiai įvertino: „Jie beveik neabejotinai nežvejoja. Negaliu sugalvoti jokio kito paaiškinimo, išskyrus valstybės nurodytus veiksmus.“

Ekspertai įtaria, kad Pekinas bando civilinio laivyno gebėjimą masiškai blokuoti jūros kelius konflikto, pavyzdžiui, invazijos į Taivaną, atveju.

Nors maži kateriai fiziškai negali sustabdyti JAV karo laivų, jų masė gali veiksmingai paralyžiuoti eismą, veikdami kaip „kliūtys“ arba masalas, perkraunantys priešo radarus. Laikraštis cituoja buvusį JAV žvalgybos pareigūną Lonnie Henley, kad tokia „armada“ galėtų trukdyti Amerikos laivų manevravimui.