Ginklų jūra pajudėjo į Ukrainą. Lenkija jungiasi prie supervalstybių

Nauji lėktuvai, oro gynybos sistemos, kovos mašinos ir raketos turi pagerinti šalies atsparumą atakoms bei padidinti strateginio užnugario saugumą.

Tarp Kyjivą remiančių valstybių vis ryškiau matoma ir Lenkija, kuri – greta didžiausių Europos karinių galių – vaidina pagrindinį vaidmenį tiekiant ir gaminant ginkluotę kariaujančiai Ukrainai.

Nepaisant sunkumų, kylančių dėl Rusijos raketų ir dronų atakų, Ukrainos karo pramonė išlieka aktyvi nuo pat plataus masto karo pradžios, tačiau nepajėgia patenkinti visų poreikių, kylančių iš dabartinės situacijos fronte. Tai ypač pasakytina apie pažangiausias ir technologiškai sudėtingiausias sistemas, įskaitant oro gynybą, daugiafunkcius lėktuvus ir balistines raketas. Karui su Rusija vykdyti gyvybiškai svarbius pajėgumus Kyjivas gauna iš užsienio partnerių.

Didžiulė ginkluotės siunta į Ukrainą. Švedija siunčia lėktuvus

2025 metais Ukrainos valdžia pasirašė keletą ketinimų protokolų dėl ginklų tiekimo. Kalbama apie vokiškų pėstininkų kovos mašinų „Lynx“ bei švediškų lėktuvų „Gripen-E“ įsigijimą ir gamybą. Vis dėlto vis dar lieka atviras klausimas, kiek iš jų bus praktiškai įgyvendinta. Kol vyksta aktyvūs karo veiksmai, tikėtina, kad prioritetu išliks einamieji tiekimai, o investicijos Ukrainos teritorijoje bus atidėtos laikotarpiui po paliaubų pasirašymo.

Nepaisant šių apribojimų, yra didelė tikimybė, kad šiemet Ukrainą pasieks pirmieji švediški daugiafunkciai lėktuvai „JAS-39 Gripen“. Pirmiausia – senesnės C/D versijos, ir tik vėliau – naujesnės E/F. Šių orlaivių atsiradimas būtų reikšmingas Ukrainos aviacijos pastiprinimas. Ukrainos portalas „Defense Express“ praneša, kad 2026 metais jų galėtų būti iki 14 vienetų. Ketinimų protokole numatytas bendras 150 šio tipo lėktuvų tiekimas. Šiuo metu tarnyboje lieka apie 45 lėktuvus F-16 bei penki „Mirage 2000“, tačiau esamomis aplinkybėmis kiekvienas papildomas lėktuvas didina ukrainiečių pajėgumus. Juo labiau, kad švediški „Gripen“ gali būti ginkluoti „oras-oras“ tipo raketomis „Meteor“, galinčiomis naikinti taikinius, esančius už 200 km. Tai leistų sumažinti grėsmę iš Rusijos aviacijos, įskaitant rusų taktinius bombonešius, mėtančius sklendžiančias bombas (KAB) iš 70–80 km atstumo nuo fronto linijos.

Taip pat iš Švedijos planuojama pristatyti antrąjį ankstyvojo perspėjimo lėktuvą „Saab 340“. Portalo „Kyiv Post“ duomenimis, pirmasis jų Ukrainai buvo perduotas 2025 m. rugpjūtį. Kartu su F-16 lėktuvų modernizacija duomenų mainų srityje, atsiras galimybė efektyviau valdyti veiksmus Ukrainos oro erdvėje. Tai turėtų lemti didesnį veiksmų, daugiausia gynybinių, efektyvumą, nors greičiausiai padės ir vykdant puolamąsias operacijas ties fronto linija ar potencialiai Rusijos oro erdvėje.

Oro gynyba – svarbiausia. Prancūzija ir Italija apginkluos Ukrainą

Pagrindiniu klausimu išlieka oro gynyba, kurią numatoma sustiprinti pirmaisiais vidutinio nuotolio kompleksų „SAMP/T NG“ pristatymais iš Prancūzijos ir Italijos. Iš viso į Ukrainą turi patekti aštuonios šios sistemos baterijos. Būtent tokiam kiekiui pateiktas preliminarus užsakymas, nors reikia turėti omenyje, kad jo įgyvendinimas užtruks mažiausiai dešimtmetį.

Palyginti su ankstesne versija, „SAMP/T NG“ radaras turi didesnį veikimo nuotolį ir gali vienu metu sekti daugiau taikinių. Jo charakteristikos panašios į amerikiečių „Patriot“ (Ukraina šiuo metu turi septynias arba aštuonias baterijas – red. past.), o tai ypač svarbu dėl galimybės naikinti balistines raketas, kurios išlieka rimčiausia grėsme Ukrainos užnugariui.

Kitos oro gynybos sistemos Ukrainą turi pasiekti ir iš Vokietijos. Visų pirma kalbama apie papildomus raketų kompleksus „IRIS-T“ bei artilerijos sistemas „Gepard“ ir „Skyranger-35“ (pastarosios ypač svarbios kovai su dronais).

Didžiulės ginklų siuntos iš Vokietijos ir Didžiosios Britanijos keliauja į Ukrainą

Vokietija taip pat turi pradėti tiekti pėstininkų kovos mašinas (PKM) „Lynx“. 2026 metais Ukrainą turi pasiekti 10 šių mašinų. „Lynx“ yra vikšrinė PKM, ginkluota prieštankinių raketų paleidimo įrenginiu ir 35 mm patranka, galinti transportuoti iki aštuonių karių. Kol kas neaišku, ar ir kada turėtų prasidėti serijinė šių PKM gamyba ir / arba koncerno „Rheinmetall“ gamyklos steigimas Ukrainos teritorijoje. Atviras išlieka ir sparnuotųjų raketų „Taurus“ tiekimo Ukrainos kariuomenei klausimas.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos taip pat laukia vietinės gamybos balistinių raketų FP-7 ir FP-9. Jas turi pristatyti įmonė „Fire Point“, iki šiol gaminusi tolimojo nuotolio smogiamuosius dronus. Apie balistinių raketų tiekimą Ukrainai pranešė Didžioji Britanija. Tai turėtų būti raketos „Nightfall“, kurių veikimo nuotolis siekia iki 500 km, paleidžiamos iš mobilių įrenginių ir turinčios 200 kg kovinę galvutę. Raketa turi būti sukurta per 12 mėnesių specialiai Ukrainos kariuomenei. Tad tiekimų galima tikėtis greičiau tik kitų metų pradžioje, jei pavyks laikytis ambicingo darbų grafiko.

Lenkija vienoje gretoje su galingosiomis valstybėmis. Lenkijos naikintuvai skris į frontą

Verta paminėti ir karinę pagalbą iš Lenkijos. Artimiausiais mėnesiais bus įgyvendintas dar pernai paskelbtas lėktuvų MiG-29 tiekimas Ukrainai, ką pokalbyje su „TVP World“ patvirtino krašto apsaugos viceministras Pawełas Zalewskis. Lenkijos indėlis į Ukrainos karo veiksmus apima ir bepiločius orlaivius, o Lenkijos svarba šiame kontekste tik didės.

„Padėjome Ukrainai įsigyti amerikietiškų ginklų. Dabar jie perkelia pas mus dalį savo gynybos pramonės“, – sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis.

Tuo pat metu Ukrainos teritorijoje veikia Lenkijos įmonės „WB Electronics“ gamykla, gaminanti, be kita ko, žvalgybinius dronus „FlyEye“. Lenkijos įmonės taip pat didina šaudmenų, įskaitant 155 mm artilerijos sviedinius, gamybą, o tai gali virsti tiekimais Ukrainai.

Lenkija atliks Kyjivui jau pristatytos ginkluotės techninę priežiūrą ir aptarnavimą, įskaitant savaeiges haubicas „Krab“, šarvuočius „Rosomak“, tankus „Leopard 2“ ir kitus, taip pat įvairių modifikacijų tankus T-72 bei panašią ginkluotę, pristatytą pirmaisiais plataus masto karo mėnesiais.

Atsižvelgiant į dabartinį konflikto pobūdį, kai didžioji dalis veiksmų remiasi dronų naudojimu tiesiogiai virš mūšio lauko, minėti tiekimai greičiausiai nelems esminio lūžio – jie neturi tokios įtakos pagrindiniams Rusijos karinio potencialo elementams, kuri priverstų Maskvą pakeisti politiką. Vis dėlto jų įgyvendinimas turėtų padidinti Ukrainos atsparumą Rusijos atakoms, o tai gali prisidėti prie greitesnio susitarimo dėl kovos veiksmų nutraukimo pasirašymo iš Rusijos pusės.