Tai perspėjimas visiems: Jūsų nuotrauka su Ukrainos vėliava galėjo atsidurti FSB archyvuose

Pagrindiniu šios schemos elementu tapo „Telegram“ kanalas „Antifašistai Baltijos šalyse“, atsiradęs 2022 m. rudenį ir prisistatęs kaip „patriotinių aktyvistų“ iniciatyva. Kaip nustatė žurnalistai, projektą organizavo Latvijoje gimęs Sergejus Vasiljevas, kuris atvirai demonstravo pasirengimą bendradarbiauti su Maskva ir teigė, kad Baltijos šalys yra „okupuotos anglosaksų“.

Netrukus po kanalo paleidimo Vasiljevas gavo kuratorių – buvusį KGB darbuotoją Sergejų Kolesnikovą, siejamą su FSB ir anksčiau minėtą tyrimuose apie Rusijos specialiųjų tarnybų veiklą Europoje. Dokumentai, kuriuos centras „Dosje“ nagrinėjo kartu su Latvijos žurnalistais, rodo, kad tinklo dalyviai sistemingai rinko duomenis apie karinės technikos judėjimą, fotografavo NATO bazes ir poligonus, perdavinėjo informaciją apie Ukrainą palaikančius piliečius, taip pat pranešdavo apie mitingus, savanoriškas iniciatyvas ir verslus, susijusius su pagalba Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.

Tyrime detaliai aprašytas epizodas su Rygos prekybos centro apsaugos darbuotoju, kuris savo iniciatyva sekė lankytojus su proukrainietiška simbolika, tikrino jų duomenis ir siuntė ataskaitas Vasiljevui. Vėliau Latvijos policija šį asmenį sulaikė, jam iškelta baudžiamoji byla. Pasak žurnalistų, panašūs atvejai buvo fiksuoti ir Lietuvoje bei Estijoje.

Pats Vasiljevas viešai vaizdavo save kaip persekiojimų Europoje auką ir aktyvų Kremliaus šalininką, tačiau tyrimas rodo, kad jo praeitis kriminalinė. Suomijoje jis buvo nuteistas už pinigų plovimą, susijusį su finansine piramide, kurios padaryta žala siekė dešimtis milijonų eurų. Po to jis pabėgo į Rusiją, kur gavo prieglobstį.

Tyrimo autoriai pažymi, kad FSB planavo remtis plačiu lojalių vykdytojų tinklu, kuris bus pasirengęs veikti konflikto atveju. Toks modelis Rusijos jau buvo taikytas prieš invaziją į Ukrainą. Tačiau tuomet, Vakarų ekspertų vertinimu, didelė agentų dalis buvo demoralizuota karo masto ir žiaurumo. Baltijos šalyse Kremlius, panašu, bando į tai atsižvelgti ir iš anksto parengti ideologiškai motyvuotus šalininkus.

Latvijos, Lietuvos ir Estijos valdžios institucijos pastaraisiais metais ne kartą kalbėjo apie augantį Rusijos specialiųjų tarnybų aktyvumą ir stiprino kontržvalgybos priemones. Dalis „Antifašistų Baltijos šalyse“ bylos tyrime minimi asmenys jau stojo prieš teismą, kai kurie gavo realias laisvės atėmimo bausmes už šnipinėjimą ir pagalbą užsienio valstybei. Europos specialiosios tarnybos pabrėžia, kad tokie tinklai yra hibridinio karo dalis, nukreipta į regiono saugumo silpninimą ir agresyvios Kremliaus politikos palaikymą.