Viena gamykla, du priešai, nulis liudininkų: Slaptas frontas už 7 000 km

Tarp Kyjivo ir Maskvos įsiplieskė naujas karas – už tūkstančių kilometrų nuo Ukrainos.

Kol fronte tęsiasi kovos, dar vienas karas tarp Kyjivo ir Maskvos vyksta už tūkstančių kilometrų nuo Ukrainos – Kinijos gamyklose. „Financial Times“ tyrimas parodė, kad Rusijos ir Ukrainos karas vis labiau sprendžiamas ne mūšio lauke, o Kinijos pramonės zonose – Guangdonge, Šendžene ir Džedziange.

Tiek Ukrainos, tiek Rusijos dronų gamintojai priklauso nuo tų pačių kiniškų komponentų – kamerų, variklių, valdymo plokščių ir akumuliatorių. Būtent šios detalės lemia, kaip toli dronas gali nuskristi ir ar jis sugebės pataikyti į taikinį.

Kaip pasakojo Ukrainos bendrovės „TAF Industries“ įkūrėjas Oleksandras Jakovenka, Kinijos tiekėjai tiesiogine prasme veda Rusijos ir Ukrainos pirkėjus per skirtingus įėjimus.

Kinijos pusė jo atvykimus ir išvykimus planuoja minučių ir sekundžių tikslumu. Kartais prašo šiek tiek palaukti netoliese, kartais veda per šonines duris, tarnybinius koridorius arba nuveda į tuščias konferencijų sales.

Rusija moka daugiau

Pasak Ukrainos gamintojų, situacija vis dažniau klostosi jų nenaudai. Priežastis paprasta – Rusija moka daugiau ir yra pasirengusi pirkti ištisas gamybos linijas.

Ukrainos kūrėjas Oleksijus Babenka tai patvirtina: nauji technologiniai sprendimai pirmiausia atsiranda pas rusus, o tik vėliau – Ukrainoje.

„Mes matome naują modulį rusiškame drone ir iš karto suprantame, iš kurios jis gamyklos. Parašome ten – ir po kurio laiko gauname atsakymą: „Gerai, galime parduoti ir jums“, – sako jis. Tačiau kartais atsakymas būna kitoks: „Rusai jau išpirko visą partiją“.

Kinijos rankose – svertai į karo baigtį

Ekspertų vertinimu, Kinija pagamina iki 80 % visų pasaulyje komercinių dronų ir kontroliuoja pagrindinių komponentų gamybą. Oficialiai Pekinas deklaruoja neutralumą ir draudimą eksportuoti karinę produkciją. Tačiau praktiškai Kinijos įmonės ir toliau tiekia produkciją per tarpininkus, trečiąsias šalis ir sudėtingas logistikos schemas.

Ekspertai pabrėžia, kad jei Kinija panorėtų, ji galėtų staigiai pakeisti karo balansą, tiesiog apribodama arba išplėsdama tiekimą.

„Kinija faktiškai lemia technologinę karo pusiausvyrą“, – teigia „Snake Island Institute“ analitikė Katarina Bučacki.

Rusija kuria gamybą padedama Kinijos

Vakarų žvalgybos tarnybų duomenimis, Rusija perka kiniškas gamybos linijas kaip visumą, perkelia dronų surinkimą į savo teritoriją, naudojasi tarpininkais Centrinėje Azijoje ir gauna komponentus apeidama sankcijas.

JAV jau įvedė sankcijas Kinijos bendrovėms, susijusioms su detalių tiekimu rusiškiems dronams „Geran“ ir „Garpija“, tačiau tiekimas tęsiasi.

Be to, „Financial Times“ duomenimis, Kinijos įmonės padeda Rusijai kurti vadinamąją „lokalią gamybą“, kuri faktiškai išlieka priklausoma nuo kiniškų technologijų.

Ukraina išlieka pažeidžiama

Nepaisant augančios vietinės gamybos, Ukraina vis dar maždaug 85 % pagrindinių komponentų priklauso nuo Kinijos. Prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau atvirai pareiškė, kad Kinija apribojo dronų tiekimą Ukrainai, tačiau išsaugojo prieigą prie jų Rusijai.

„Anksčiau mes pirkdavome „Mavic“. Dabar Ukrainai jų nėra. O Rusijai – yra“, – sakė Zelenskis.

Karas, kuriame sprendžia ne frontas

Šiandien karo baigtis vis dažniau sprendžiama ne ugnies linijoje, o Kinijos biuruose, parodose Šendžene, susirašinėjimuose „WeChat“ ir derybose, kur nusprendžiama, kam parduoti, o kam – ne. Kol Rusija kariauja raketomis, o Ukraina ginasi dronais, Kinija uždirba – ir palaipsniui tampa pagrindiniu šio karo arbitru, rašo leidinys.