Smūgis, kurio Baltijos šalys neatlaikytų: paskelbta, kas nutiktų mūsų ekonomikai prasidėjus rusų puolimui

„Bloomberg“ analitikai atliko išsamius skaičiavimus dėl galimo ginkluoto konflikto tarp Rusijos ir NATO poveikio. Remiantis jų prognozėmis, pirmaisiais karo metais pasaulinis BVP gali sumažėti 1,3 proc., o tai reikštų apie 1,5 trilijono dolerių nuostolius.

Ataskaitoje teigiama, kad didžiausią smūgį pajustų Baltijos šalys. Konflikto scenarijaus atveju jų ekonomika vos per vienerius metus galėtų susitraukti net 43 proc.

Analitikai perspėja, kad net ir ribotas konfliktas turėtų rimtų pasekmių: masinį gyventojų perkėlimą, kylančias energijos kainas ir didelius sukrėtimus pasaulinėse finansų rinkose.

„Bloomberg“ sumodeliavo galimas tokio karo ekonomines pasekmes. Ekonomistai įvertino penkis pagrindinius ekonominius sukrėtimus, kuriuos sukeltų Rusijos invazija į Baltijos šalis:

• tiesioginė žala dėl karinių veiksmų;
• prekybos ir tiekimo grandinių sutrikimas;
• kainų šokas dėl sumažėjusio Rusijos dujų ir naftos eksporto;
• finansinis šokas dėl padidėjusio nepastovumo pasaulinėse rinkose;
• padidėjusios karinės išlaidos.

„Bloomberg“ pažymi, kad Rusija tuo tarpu intensyviai didina ginklų ir šaudmenų gamybą, taip pat plečia karinę infrastruktūrą palei savo vakarines sienas.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte neseniai pareiškė, kad Rusija gali būti pasirengusi pulti NATO per penkerius metus. Labiausiai tikėtinu jos taikiniu laikomos Baltijos šalys: Estija, Latvija ir Lietuva.

Baltijos šalys aktyvuotų 5 straipsnį (NATO kolektyvinė gynyba). Net jei JAV nereaguos nedelsdamos, netoliese esančios NATO šalys, pirmiausia Lenkija, nedelsdamos suteiktų karinę pagalbą Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Be to, pagal „Bloomberg“ prognozuojamą scenarijų, konflikte tiesiogiai dalyvautų Vokietija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Čekija, Švedija, Norvegija ir Suomija, bet ne Turkija, kurios armija išlieka didžiausia NATO Eurazijos žemyne. Rusija greičiausiai turėtų skaitinę persvarą.

„Bloomberg“ mano, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas, užuot padėjęs savo sąjungininkams, greičiausiai pasinaudos socialine žiniasklaida, ragindamas Europą „Pasikalbėti su Vladimiru“.