Astronominė sąskaita Europai: štai kiek kainuos galutinai atsisveikinti su JAV gynyba

Karas Ukrainoje ir įtampa dėl Grenlandijos – rodančios, kad transatlantinis plyšys NATO jau tapo nuolatiniu – verčia Europą padvigubinti pastangas siekiant gynybos savarankiškumo. Tačiau kol kas Senojo žemyno šalių priklausomybė nuo užjūrio ginkluotės išlieka pavojingai didelė. Pasak naujausių vertinimų, šios padėties keitimas kainuos šimtus milijardų dolerių ir užtruks dešimtmečius.

Europa gynybai leidžia milijardus. Tačiau atsilikimo likvidavimas užtruks

Europos Aljanso šalys susiduria su nemenku iššūkiu. Tarptautinis strateginių studijų institutas (IISS), JAV analitinis centras, vertina, kad amerikietiškų konvencinių pajėgumų pakeitimas NATO struktūrose kainuotų 226–344 mlrd. JAV dolerių – pabrėžkime, jog kalbama tik apie ginkluotės sistemų pakeitimą. Tuo tarpu visiškos strateginės autonomijos pasiekimas – jei Europa nuspręstų remtis vien tik savo gamybos ginkluote ir pakeisti iš Senojo žemyno išvestų JAV pajėgų potencialą – kainuotų apie vieną trilijoną dolerių.

Europa jau pradėjo darbą šia kryptimi. Nuo 2022 m. Europos NATO narių išlaidos gynybai išaugo 50 proc. Per artimiausius penkerius metus, kaip rašo „The Economist“, jos turėtų pasiekti 500–700 mlrd. eurų (588–823 mlrd. dol.) per metus, iš kurių 30 proc. bus skirta naujos ginkluotės įsigijimui.

„Net jei augantys Europos gynybos biudžetai pajėgs atlaikyti šią naštą, daugelio sistemų pajėgumų atkūrimas užtruks metų metus, ypač jei pagrindinė gamybos našta teks Europos gynybos pramonei“, – pažymi britų savaitraštis.

Laimei, ne visose srityse Europa yra prastai pasirengusi transatlantinei separacijai.

„Rheinmetall“ rodo pavyzdį. Pranoksta gamyklas JAV

Amerikiečių dienraštis „The Wall Street Journal“ rašo, kad daugelyje ginkluotės sričių europiečiai vystosi greičiau ir daro daugiau nei JAV. Kaip pavyzdžiai minimi karo laivų, povandeninių laivų, artilerijos šaudmenų, haubicų, tankų bei kai kurių šarvuotų transporto priemonių gamyba.

Europos karinės pramonės karūnos brangakmeniu laikomas vokiečių „Rheinmetall“ – didžiausias gynybos koncernas Europoje – kuris po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį pastatė arba vis dar stato 16 gamyklų. Netrukus jo metinė 155 mm kalibro artilerijos sviedinių gamyba, kurių Europa daugiau nei metus nepajėgė tiekti Ukrainai pakankamais kiekiais, pasieks 1,5 mln. vienetų. Tai daugiau nei bendra jų gamyba JAV.

Be to, daugelyje šalių atsirado startuolių, plėtojančių dronų technologijas – tam palankios rizikos kapitalo investicijos ir paspartintos procedūros institucijose, atsakingose už karinius pirkimus. 2024 m. pabaigoje Vokietijos bendrovė „Twentyfour Industries“ dar neturėjo nė vieno parengto bepiločio projekto – šiandien ji jau parduoda dronus Europos kariuomenėms. Tuo tarpu Estija tapo pasauline lydere antžeminių bepiločių sistemų segmente.

Europos trūkumai. Palydovai, raketos ir F-35

Vis dėlto nepamirškime, kad „pliusai“ neužgožtų rimtų „minusų“. Europa atsilieka naikintuvų „stealth“ technologijų srityje. Šiuo metu 14 Senojo žemyno šalių, įskaitant Lenkiją, yra skirtinguose amerikietiškų F-35 naikintuvų diegimo etapuose.

„The Economist“ mano, kad tai itin pavojinga priklausomybė Europai, nes Donaldas Trumpas – ką galima įsivaizduoti – galėtų tai išnaudoti savo politiniams tikslams.

„Atsarginės dalys lėktuvams daugiausia sandėliuojamos JAV, o pats orlaivis – tarsi išmanusis telefonas – reikalauja nuolatinių programinės įrangos atnaujinimų. IISS oro pajėgų ekspertas Douglasas Barrie atkreipia dėmesį į ypač jautrią vietą: misijų duomenų failus (MDF). MDF – tai savotiška elektroninė kovos instrukcija, kurią reikia dažnai atnaujinti, ypač kai lėktuvas veikia kovinėmis sąlygomis“, – rašoma savaitraštyje.

Trumpui jautri ir Jungtinė Karalystė. Jos branduolinio atgrasymo sistema remiasi „Trident D5“ raketomis, leidžiamomis iš povandeninių laivų. Nors jos neša britų gamybos kovines galvutes, pačios raketos yra nuomojamos iš JAV ir laikomos bendrame sandėlyje Kings Bėjuje, Džordžijos valstijoje. Britų branduolinės pajėgos yra operaciškai nepriklausomos. Tačiau tokie ekspertai kaip seras Lawrence’as Freedmanas mano, kad be JAV bendradarbiavimo jų veikimo palaikymas taptų itin sudėtingas – ir tai jau per dvejus–trejus metus.

Be to, Europa turi ieškoti alternatyvų tokiose strategiškai svarbiose srityse kaip palydovinė ryšio ir žvalgybos infrastruktūra, kur ji vis dar priklausoma nuo JAV.

„Rheinmetall“ ir palydovų gamintojas OHB derasi dėl bendro dalyvavimo konkurse, skirtame sukurti „Bundesvero Starlinką“ – europinį Elono Musko sistemos atitikmenį. Kaip praneša dienraštis „Financial Times“, projektas turėtų užtikrinti Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms nepriklausomą ryšių infrastruktūrą.

Kitos Europos valstybės taip pat stengiasi plėtoti savo kosminius pajėgumus. Prancūzija, kaip neseniai pranešė Emmanuelis Macronas, jau teikia Ukrainai du trečdalius palydovinės žvalgybos duomenų. Jungtinė Karalystė, kuri anksčiau šioje srityje rėmėsi JAV, neseniai sukūrė savo karinį palydovinį žvaigždyną.

Be to, kaip rašo „WSJ“, įgyvendinami keli projektai, susiję su raketų, kurių nuotolis viršija 1600 km, gamyba, nes Europa vis dar neturi savo tolimojo nuotolio raketų. Jai taip pat trūksta „Patriot“ sistemų analogų, kurie yra itin svarbūs Ukrainos gynybai.

Europa neatsigriebs. Nei greitai, nei pigiai

Po daugelio metų glaudaus bendradarbiavimo transatlantinės „skyrybos“ ginkluotės ir saugumo srityje atrodo tolima perspektyva. Trumpas galėtų politinėje žaidimo arenoje išnaudoti Europos priklausomybę nuo amerikietiškos ginkluotės, tačiau panašu, kad jis to nedarys dėl ilgalaikių kaštų. „The Economist“ pažymi, jog net ir ginkluotės pirkimo Ukrainai už europinius pinigus programos sustabdymas atimtų iš JAV koncernų reikšmingas pajamas.

Iš kitos pusės, europiečiai, kurie pastaruoju metu nuolat patiria Vašingtono spaudimą, kaip rašo britų savaitraštis, „turėtų gerai pagalvoti, prieš per anksti nurašydami NATO – bent jau todėl, kad integruotos vadovavimo struktūros teikiama nauda yra reali“.

„Nepriklausomai nuo to, kaip emociškai patraukli yra strateginės autonomijos vizija, didžiulių gynybinių pajėgumų spragų neįmanoma užpildyti nei greitai, nei pigiai“, – apibendrinama leidinyje.