Putinas turi problemą. Jie suteikė Ukrainai realų pranašumą. Kitas Kyjivo žingsnis – jau greitai

Ukrainos dronų operatoriai praėjusiais metais nukovė arba sunkiai sužeidė daugiau nei 240 000 Rusijos karių, o šalies bepiločių orlaivių pajėgos 2026 metais planuoja dramatišką plėtrą ir dar sėkmingesnius rezultatus mūšio lauke, pirmadienį pareiškė gynybos ministras Mychailo Fedorovas.

Ukrainos FPV (pirmojo asmens vaizdo) ir dronai-bombonešiai 2025 metais atliko beveik 820 000 (tiksliai: 819 737) sėkmingų smūgių, kurie visi buvo patvirtinti vaizdo įrašais, teigė M. Fedorovas per ministerijos paskelbtą karinių apdovanojimų ceremoniją.

Be smūgių pavieniams kariams ar jų grupėms, Ukrainos dronai sunaikino arba stipriai apgadino daugiau nei 29 000 sunkiosios ginkluotės vienetų, pavyzdžiui, tankų ir artilerijos, 62 000 lengvesnės technikos vienetų, tokių kaip automobiliai ir šaudmenų sandėliai, bei numušė daugiau nei 32 000 Rusijos žvalgybinių ar smūginių dronų, sakė M. Fedorovas. Anot jo, kiekvienas pataikymas buvo patvirtintas vaizdo medžiaga.

„Šiandien daugiau nei 80 % priešo taikinių sunaikinama dronais. Absoliuti dauguma jų – Ukrainos gamintojų dronai“, – teigė M. Fedorovas. „Pirmą kartą mes [kariaujanti armija] gauname realius, patvirtintus duomenis iš mūšio lauko, kurie gali būti naudojami valdymo sprendimams priimti.“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis renginio metu gyrė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų (UGP) bepiločių orlaivių pajėgas ir įteikė apdovanojimus dalinių vadams, pasiekusiems geriausių rezultatų 2025 m. operacijose. Jauniausias Ukrainos ministrų kabineto ministras M. Fedorovas po 2022 m. Rusijos invazijos buvo vienas pirmųjų, pasisakiusių už aktyvesnį dronų naudojimą kariuomenėje. Jo 2023 m. iniciatyva organizuoti „naikinimo taškų sistemą“, siekiant motyvuoti operatorius medžioti prioritetinius Rusijos taikinius ir konkuruoti tarpusavyje, sulaukė didelės sėkmės, sakė V. Zelenskis.

Ši sistema, dažnai vadinama „Dronų armijos bonusu“ arba „e-taškais“, numato balus daliniams: pavyzdžiui, 12 taškų už nukautą Rusijos pėstininką, 8 taškus už sužeistąjį, 25 taškus už nukautą ar sužeistą Rusijos dronų operatorių, 40 taškų už sunaikintą tanką ir 50 taškų už raketinės artilerijos sistemą. Šiuo metu tarp vertingiausių taikinių yra drono gyvas paimtas į nelaisvę rusų karys (120 taškų) bei numuštas ar ant žemės sunaikintas pilotuojamas Rusijos sraigtasparnis (100 taškų).

Daugiausiai taškų per metus surinkęs dalinys buvo 414-oji bepiločių orlaivių sistemų brigada „Madiaro paukščiai“ (ukr. Птахи Мадяра). Remiantis dalinio ataskaitomis, per pastaruosius 12 mėnesių jie atliko 18 297 patvirtintus smūgius į Rusijos karius, taip pat sunaikino 124 tankus, 319 lengvųjų šarvuočių, 257 artilerijos sistemas ir numušė 4 058 dronus.

Kiti ceremonijoje paminėti geriausių rezultatų pasiekę daliniai: Ukrainos nacionalinės saugumo agentūros smūginis dalinys „Alfa“, elitinė Nacionalinės gvardijos grupė „Lasar“ ir 3-iosios šturmo pėstininkų brigados dronų padalinys.

„Būtent jūs paverčiate technologijas tikra galia ir įrodote, kad šiuolaikinis karas laimimas ne mase, o intelektu, greičiu ir tikslumu. Dėkoju kiekvienam iš jūsų už rezultatą“, – sakė M. Fedorovas.

Putinas turi problemą. Jie suteikė Ukrainai realų pranašumą. Kitas Kyjivo žingsnis – jau greitai

Sausio viduryje M. Fedorovas paskelbė, kad 2026 m. UGP dronų pajėgos plėsis, o jų pagrindinis tikslas per ateinančius dvylika mėnesių – nukauti arba sunkiai sužeisti 500 000 ar daugiau Rusijos kareivių.

Sausio 22 d. Lenkijoje vykusioje NATO vadovaujamoje konferencijoje gynybos ministro pavaduotojas Serhijus Bojevas teigė, kad Ukraina remia intensyvėjančias dronų operacijas. Planuojama didinti gamybą nuo 4 milijonų orlaivių 2025 m. iki 7 milijonų 2026 metais.

Be svarbiausio prioriteto – padaryti kuo daugiau nuostolių puolančioms Rusijos pajėgoms, S. Bojevas sakė, kad nacionalinė dronų pajėgumų plėtros programa sieks padidinti efektyvų smūgių nuotolį nuo dabartinių 20 kilometrų už Rusijos linijų iki 100 kilometrų.

Šiuo metu dronus gamina apie 500 Ukrainos įmonių, o apie 95 % visų kovoje naudojamų bepiločių orlaivių yra pagaminti šalyje.

Partnerystė su Europos valstybėmis, pavyzdžiui, Norvegija, kuriant pažangias technologijas, turėtų padėti Ukrainai sustiprinti „dronų supervalstybės“ pozicijas ir sėkmingai konkuruoti su Izraeliu bei Kinija, pažymėjo S. Bojevas.

Ukrainos gynybos ministerija antradienį pranešė, kad pirmą kartą karo istorijoje visos UGP dronų tiekimo grandinės tapo visiškai skaitmenizuotos, įdiegus sekimo sistemą „DOT-Chain Arsenal“.

Prie centralizuotos sistemos prisijungę padaliniai galės užsisakyti naujus orlaivius ir atsargines dalis, o sistema automatiškai susies užsakymus su gamintojais ir turimais rezervais.

Ministerijos teigimu, tai užtikrins „operatyvinio lygio paramą greitam ir skaidriam išteklių paskirstymui bei jų judėjimo kontrolei realiuoju laiku“.

Iki šiol Ukrainos daliniai dronus ir šaudmenis įsigydavo per gana chaotišką procesą: konkuruodavo dėl valstybės finansuojamų priemonių arba patys ieškodavo vietos gamintojų, kuriems apmokėdavo iš savo lėšų.

Daliniai dažnai patys importuoja dronų dalis arba kovoja dėl rėmėjų lėšų. Pareigūnai teigia, kad centralizuotos skaitmeninės grandinės sumažins chaosą ir dubliavimąsi, užtikrindamos, kad reikiamas orlaivių kiekis laiku pasiektų tinkamus operatorius.

„Skaitmeninių įrankių dėka valstybė mato turto judėjimą realiuoju laiku – nuo gamintojo iki logistikos sandėlių. Tai leidžia geriau kontroliuoti procesus ir priimti sprendimus remiantis patikimais duomenimis.

Ten, kur anksčiau buvo tūkstančiai popierinių dokumentų, dabar veikia sistema, kuri per kelias sekundes pateikia pilną tiekimo vaizdą. Tai kritiškai svarbu laiku aprūpinant karius viskuo, ko jiems reikia“, – sakė Gynybos ministerijos Gynybos pirkimų agentūros direktorius Arsenas Žumadilovas.

Ilgainiui ši sistema apims šaudmenų, elektroninės kovos įrangos, antžeminės technikos bei kuro ir tepalų tiekimą.

Antradienį S. Bojevas Kyjive susitiko su Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų viceministre Alice Rufo aptarti bendrų karinių sistemų kūrimo. Po susitikimo vykusioje spaudos konferencijoje S. Bojevas sakė, kad šalys glaudžiau bendradarbiaus aviacijos ir kosmoso technologijų projektuose.

Būsimi bendri projektai bus iš dalies finansuojami per „Saugumo veiksmus Europai“ (SAFE) – ES iniciatyvą, teikiančią lengvatines paskolas gynybos pramonei.

ES duomenimis, per SAFE prieinamų lėšų suma siekia 150 mlrd. eurų (180 mlrd. JAV dolerių). Gynybos ministerijos pranešime konkreti suma Prancūzijos ir Ukrainos gamybai nebuvo nurodyta.

Šiuo metu pagrindinės Ukrainos partnerės gynybos gamybos srityje yra Jungtinė Karalystė (oro ir jūros dronai), Vokietija (artilerijos šaudmenys, oro gynyba ir šarvuočiai), Norvegija (dronai ir išmanioji amunicija), Čekija (dronai-perėmėjai ir oro gynyba) bei Danija (artilerijos sistemos).