Jei reikia, tai reikia – Vokietija dairosi į branduolinius ginklus

Rusijos branduolinis arsenalas greičiausiai yra didžiausias pasaulyje. Ir jie mėgsta juo grasinti. Net keli aukšto rango Rusijos politikai invazijos į Ukrainą pradžioje kartojo, kad jei reikės, Rusija karą užbaigs sunaikindama Kyjivą. O pastaruoju metu rusai branduoliniais smūgiais grasina ir NATO šalims.

Vokietija neturi branduolinių ginklų. Antrojo pasaulinio karo metu Vokietija labai rimtai dirbo ties šiomis technologijomis, tačiau po pralaimėto karo iš to neliko nieko. Bet Vokietija labai rimtai žvalgosi į branduolinius ginklus.

Vokietija gali sukurti atominę bombą per 3 metus, rašo „Bild“, remdamasis branduolinių technologijų ekspertu. Tačiau nekurs. Vokietija norėtų, kad branduoliniai ginklai būtų ne jos, o Europos arsenale ir tai potencialiai galėtų būti gera naujiena mažesnėms NATO narėms Europoje.

Friedrichas Merzas, Vokietijos federalinis kancleris, primena, kad „Vokietija yra įpareigota dviejų tarptautinių sutarčių neturėti savo branduolinių ginklų.“ Tačiau iškart priduria, kad tai nereiškia, kad Vokietija negali kalbėtis su kitomis Europos šalimis apie bendrą branduolinį atgrasymą. Tai yra, Vokietija galėtų būti saugoma kitų šalių banduoliniais ginklais. Vokietijos užpuolimas galėtų sukelti kitos šalies branduolinio arsenalo aktyvavimą. „Šios derybos jau vyksta“, patvirtino Merzas.

Europoje nuosavus branduolinius ginklus turi Jungtinė Karalystė ir Prancūzija. Pastarosios prezidentas Emmanuelis Macronas pastaruoju metu yra užsiminęs, kad jo šalies branduoliniai ginklai galėtų tapti atgrasymo prieš Europos puolimą priemonėmis.

Ar Vokietija tikrai galėtų susikurti savo branduolinį ginklą? Be jokios abejonės. Bet 3 metų terminas atrodo kiek optimistiškai. Vokietija net nebėra branduolinė valstybė – ji dėl absoliutaus kvailumo arba kažkokių užkulisinių susitarimų su bala žino kuo 2023 metais išjungė paskutinius savo branduolinius reaktorius. Tačiau sukurti branduolinį ginklą būtų sunku ne dėl to.

Vokietija yra įsipareigojusi neturėti branduolinių ginklų. 1975 metais Vokietija tapo Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties šalimi ir įsipareigojo neturėti branduolinių ginklų. Be to, 1990-ųjų „Du plius keturi“ sutartis, atvėrusi kelią Vokietijos suvienijimui (tai yra, Rytų Vokietijos išlaisvinimui iš Maskvos administruoto skurdo) irgi numatė, kad Vokietija neturės branduolinių, cheminių ir biologinių ginklų. Visos žmonių sukurtos sutartys ir įstatymai gali būti keičiami, bet Vokietijos tapimas branduolinio ginklo šalimi būtų milžiniškas pasikeitimas ir kažin ar jis sulauktų didelio kitų NATO šalių palaikymo.

Bet gal Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos skydas galėtų dengti ir Baltijos šalis? Teoriškai, jau dengia. Vienos NATO šalies užpuolimas reiškia karą prieš visą Aljansą, o NATO branduolinių ginklų tikrai turi. Tiesiog visi supranta, kad tai – desperacijos ginklas. Rusija branduolinių ginklų turi daugiau ir yra valdoma teroristinio režimo. Jei Rusija užpuls ir sudegins Baltijos šalis ir Lenkiją (tegul ir Lenkiją, Suomiją, Vokietiją) nuostoliai bus mažesni nei katastrofa, kurią sukeltų panaudotas branduolinis ginklas. Tačiau „bendro Europos branduolinio ginklo“ doktrina galėtų tapti rimta atgrasymo priemone.