900 % šuolis: Kinija trina rankomis ir laukia tęsinio. Rusijos bankrotas arti?

Ukrainos išorės žvalgybos tarnybos (FISU) duomenimis, 2025 metais Rusija drastiškai padidino aukso eksportą į Kiniją – iš viso išsiųsta 25,3 tonos, o tai yra devynis kartus daugiau nei 2024-aisiais. Pinigine išraiška eksportas šoktelėjo nuo 223 mln. JAV dolerių iki milžiniškos 3,29 mlrd. JAV dolerių sumos.

Analizė rodo, kad eksporto grafikas buvo itin nestabilus, o pagrindiniai kiekiai sutelkti dviem etapais: vasario–kovo bei spalio–gruodžio mėnesiais. Piką eksportas pasiekė gruodį, kai per vieną mėnesį buvo išsiųsta 10 tonų aukso (už 1,35 mlrd. JAV dolerių) – tai sudarė daugiau nei 40 % visos metinės apimties. Žvalgybos ekspertai mano, kad tokia koncentracija metų pabaigoje rodo, jog auksas naudojamas kaip skubaus lėšų surinkimo įrankis, o eksportas aukso luitais patvirtina siekį kuo greičiau monetizuoti turtą.

Šis eksporto šuolis vyko lygiagrečiai su staigiu Rusijos vidaus aukso rezervų mažėjimu. 2026 m. sausio 1 d. Nacionaliniame gerovės fonde Rusijos centriniame banke buvo likę tik 160,2 tonos aukso, nors dar 2022 m. gegužę jo būta 554,9 tonos. Tokia tendencija rodo sisteminį strateginių rezervų sekinimą. FISU vertinimu, šis manevras yra trumpalaikis finansinis bandymas strateginio saugumo sąskaita užkamšyti biudžeto deficitą metų pabaigoje.

Kontekstas: 2025 m. Rusijos centrinis bankas pirmą kartą pradėjo tiesioginį aukso pardavimą iš rezervų vidaus rinkoje, suteikdamas prieigą bankams ir valstybinėms įmonėms. Be to, manoma, kad tikrasis Kinijos įsigyto aukso kiekis gali būti net 10 kartų didesnis, nei oficialiai skelbiama.