2026-ųjų spalį. Invazija į Lietuvą? „NATO negins.“ Kas vyksta?

Rusijos invazijos į Lietuvą scenarijuje vyksta hibridinė specialioji operacija, į kurią sąjungininkai neatsakys. Kaip NATO reaguos į įvykius, kurie galėtų įvykti daug anksčiau nei 2029 m.?

Karo žaidime dalyvavo 16 Vokietijos ginkluotųjų pajėgų atstovų, taip pat saugumo ir politikos ekspertai, kurie bandė išsiaiškinti, ką darytų Jungtinės Valstijos, Vokietija ir Lenkija, jei Rusijos Federacija užpultų Lietuvą, rašo „The Wall Street Journal“.

Žaidimo įvykiai nevyko tolimuose 2029 m., kaip buvo siūloma ankstesnėse prognozėse. Dalyviai imitavo įvykius, kurie neva vyko 2026 m. spalį. Rezultatas parodė trijų šalių, kurios galėtų padėti Lietuvai, bet to nepadarys, neryžtingumą. „Laimėjimo“ scenarijus Rusijai yra išpuolis, prisidengiant „humanitarine misija“ Karaliaučiuje (Kaliningrade), aiškinama straipsnyje.

Europos politikai mato Rusijos Federacijos keliamą grėsmę, nes Kremlius kaupia karines pajėgas ir išteklius. Jei bus priimtas sprendimas įsiveržti, per metus NATO pasienyje bus pakankamai Rusijos ginkluotųjų pajėgų dalinių, kad tai būtų įgyvendinta. Tuo pačiu metu grėsmė kyla Baltijos šalims, Lenkijai, Suomijai, Švedijai, Danijai, Norvegijai ir net Nyderlandams, vardijo žurnalistai.

Paaiškėjo, kad pagal „laimėjimo scenarijų“ Rusijos Federacija galėtų užimti pasienio miestą Marijampolę Lietuvoje. Miestas yra transporto kelių kryžkelėje, todėl galėtų tapti pirmuoju invazijos kandidatu. Tuo pačiu metu Maskvai įsiveržti pakaktų 15 000 kareivių, o pergalė būtų pasiekta per kelias dienas, skaičiuoja ekspertai.

Dėl karo žaidimo dalyviai matė, kaip greičiausiai elgsis Kremlius ir NATO sąjungininkai, esantys arčiausiai invazijos taško:

• Rusija paskelbs „humanitarinę krizę“ Kaliningrade ir pasinaudos tuo kaip pretekstu dislokuoti kariuomenę Lietuvos mieste. Maskva skleis naratyvus apie „badaujančius ir šąlančius“ rusus, kuriems skubiai reikia pagalbos;
• kadangi oficialiai kalbės apie „humanitarinę misiją“, JAV atsisakys vykdyti NATO sutarties 5 straipsnį, nes jokio puolimo nebus. Tuo tarpu Vokietija ilgai ir neryžtingai dvejos, o Lenkija, nors ir mobilizuos kariuomenę, nedrįs jos pervesti per sieną;
• NATO bazėje Lietuvoje dislokuota vokiečių brigada negalės įsikišti, nes Rusijos Federacija dronais užminuoja išėjimus.

„Karo žaidime aš ir mano „kolegos iš Rusijos“ žinojome: Vokietija dvejos. Ir to pakako, kad laimėtų“, – žiniasklaida citavo karinį analitiką Franzą-Stefaną Gadi, kuris mėgdžiojo Rusijos Federacijos veiksmus.

Tuo pačiu metu WSJ citavo Lietuvos vadovybės poziciją. Lietuvos gynybos štabo viršininkas Giedrius Premeneckas teigė, kad jo šalis turi 17 000 karių kariuomenę, galės mobilizuoti dar 58 000, ir to tikriausiai pakaks „ribotai grėsmei“ sustabdyti. Kariškis taip pat pasakė, ko tikisi iš NATO: aljansas turėtų grasinti Rusijai, kad invazijos atveju praras Kaliningradą.