Europoje svarstomas rizikingas planas. Pranešama apie „naujo fronto atvėrimą“

„The Guardian“ teigimu, toks žingsnis būtų eskalacija Maskvos atžvilgiu ir galėtų „atverti naują frontą“ tuo metu, kai Rusijos pajamos iš naftos eksporto akivaizdžiai mažėja. Pasak britų karinių šaltinių, tokių veiksmų scenarijai aptariami su NATO sąjungininkais.

„Britų kariniai šaltiniai patvirtina, kad derybose su NATO sąjungininkais nagrinėjamos karinės galimybės perimti įtartinus laivus tarptautiniuose vandenyse“ , – praneša „The Guardian“.

Tai tanklaiviai, plaukiojantys su netikromis vėliavomis, kuriuos Rusija naudoja apeidama Rusijos naftos sektoriui taikomas sankcijas.

Britų dienraštis pabrėžia, kad tanklaivių, priklausančių vadinamajam Rusijos šešėliniam laivynui, užgrobimas būtų aiški eskalacija Maskvos atžvilgiu, o nelegaliai veikiančio laivo užgrobimas galėtų „atverti naują frontą“ tuo metu, kai Rusijos pajamos iš naftos eksporto akivaizdžiai mažėja.

„Lloyd's List Intelligence“ duomenimis, vien sausio mėnesį Baltijos jūroje ir Lamanšo sąsiauryje buvo pastebėti 23 šešėlinio laivyno laivai. Šie laivai susiję su Rusijos naftos gabenimu, daugiausia į Kiniją, Indiją ir Turkiją. Kai kurie iš jų oficialiai neturi vėliavos, todėl, ekspertų teigimu,  jie gali būti sulaikyti pagal jūrų teisę.

Sausio pabaigoje Jungtinė Karalystė, Vokietija, Prancūzija ir kitos NATO šalys, besiribojančios su Baltijos ir Šiaurės jūromis, pasirašė bendrą pareiškimą, kuriame pabrėžiama, kad visi šiais vandenimis kertantys laivai privalo griežtai laikytis tarptautinių taisyklių. Tačiau kol kas nesiimta jokių realių veiksmų šioms taisyklėms įgyvendinti.

„Karališkasis jūrų laivynas galėtų užginčyti daugelio tokių laivų statusą, nes jie iš esmės neturi vėliavos. Tačiau eskalacijos rizika tebėra kelianti susirūpinimą“, – teigė specializuoto žurnalo „Lloyd's List“ vyriausiasis redaktorius Richardas Meade'as.

Kaip priduria „The Guardian“, britų jūrų pėstininkai uždaro parlamentarų instruktažo metu signalizavo apie pasirengimą vykdyti tokias operacijas.

Britų svarstymus paskatino neseniai JAV įvykdyti veiksmai Šiaurės Atlante. Praėjusį mėnesį JAV specialiosios pajėgos, remiamos britų oro žvalgybos, užgrobė tanklaivį „Marinera“ , anksčiau žinomą kaip „Bella-1“.

Pasak Baltųjų rūmų, tanklaivis neturėjo vėliavos, o po nepavykusio bandymo jį užgrobti 2025 m. gruodį jis pakeitė pavadinimą ir plaukiojo su Rusijos vėliava.

Amerikiečiai tvirtina, kad „Marinera“ gabeno  Venesuelos naftą, pažeisdama sankcijų režimą. Operacija įvyko netoli Rusijos karo laivų, įskaitant povandeninį laivą, o tai dar labiau padidino įtampą.

Šiuo atveju „The Guardian“ atkreipia dėmesį, kad Maskvos reakcija į JAV veiksmus buvo „palyginti santūri“ , tačiau jei tokia operacija būtų vykdoma tiesiogiai vadovaujant JK ar kitai Europos šaliai, ji „galėjo pasirodyti esanti daug rizikingesnė“.

Kaip citavo Richardas Meade'as iš „Lloyd's List“, „tokiu atveju Rusija galėtų reaguoti daug griežčiau nei Amerikos veiksmų atveju“.

„The Guardian“ atkreipia dėmesį, kad Maskva bando atsakyti į Vakarų veiksmus masiškai perregistruodama šešėlinio laivyno tanklaivius po Rusijos vėliava, kad juos būtų sunkiau sugauti.

„Marinera“ buvo vienas iš mažiausiai dešimties laivų, kurie pastaraisiais mėnesiais pakeitė vėliavą, bandydami apeiti sankcijas.

Apskaičiuota, kad šešėliniame laivyne, susijusiame su Rusija, tebėra daugiau nei 200 laivų. Nors oficialus Rusijos laivynas, plaukiojantis su savo vėliava, taip pat auga, ekspertai pabrėžia, kad veiksmingi Vakarų veiksmai prieš nelegalų naftos gabenimą galėtų dar labiau pakenkti pagrindiniam Kremliaus pajamų šaltiniui.