Aviacija nepakilo. Košmaras danguje (Video)

Atremiant masinę Rusijos ataką naktį į vasario 7-ąją, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų kovinė aviacija nepakilo gavusi pavojaus signalą dėl skrydžiams netinkamų oro sąlygų. Kariškiai buvo priversti kliautis kitomis priemonėmis priešo taikiniams naikinti.

Apie tai televizijos kanalo „Kyiv24“ eteryje pranešė Oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas. Pasak jo, būtent dėl oro sąlygų F-16 ir „Mirage“ nepaliko angarų.

„Tai pagrindinis veiksnys, kodėl sunku numušti taikinius – matomumas labai prastas. Sniegas reiškia skrydžiams netinkamus orus. Atitinkamai, negalėjome pakankamai pasikliauti pilotuojama aviacija, ypač lėktuvais F-16 ir „Mirage“, kurie itin efektyviai saugo dangų būtent sparnuotųjų raketų smūgių metu“, – aiškino J. Ihnatas.

Kodėl aviacija nepakilo?

Pasak atstovo, 24 raketas atakos metu neutralizavo zenitinės raketų sistemos (ZRK). Prie atremiant ataką prisidėjo mobiliosios ugnies grupės, radioelektroninės kovos (REB) priemonės bei mažojo nuotolio oro gynyba. Tačiau gynybos efektyvumas priklauso nuo to, ar tinkamas padalinys atsiduria reikiamoje vietoje. Šįkart situaciją komplikavo nepalankios oro sąlygos, pažymėjo J. Ihnatas.

Atstovas pridūrė, kad geras matomumas yra kritinis dronų-perėmėjų darbui, kurie šiuo metu dažnai sunaikina daugiau taikinių nei mobiliosios grupės. „Šiems įrenginiams būtinas vizualinis kontaktas. Kamera – nesvarbu, ar ją valdo pilotas, ar dirbtinis intelektas – privalo identifikuoti taikinį. Jei tvyro tirštas rūkas, žemas debesuotumas ar vyksta apledėjimas, dronų efektyvumas drastiškai krenta, o kartais skrydžiai tampa išvis neįmanomi“, – paaiškino jis.

Visuomenė dabar itin skausmingai reaguoja į raketų smūgius, teigia Jurijus Ihnatas. Jis pažymi, kad Rusija pakeitė taktiką: palyginti su karo pradžia, dabar dažniau naudojamos balistinės raketos. Efektyviai jas perimti gali tik modernios priešraketinės gynybos sistemos, tokios kaip amerikietiška „Patriot“ ar europietiška SAMP/T. Tačiau turimų baterijų kiekio nepakanka, kad būtų sukurta nepramušama apsauga virš visos Ukrainos teritorijos.

„Sistemų „Patriot“ būtina turėti daugiau ir įvairiuose miestuose, nes jų efektyvaus perėmimo zona prieš balistines raketas yra santykinai nedidelė – apie 40–60 km (priklausomai nuo modifikacijos), o tiesioginė gynyba nuo nukritimo siekia vos keliasdešimt kilometrų. Jei anksčiau oro gynybos stuburą sudarė sovietinės sistemos, tokios kaip „Buk“ ar S-300, dabar beveik visiškai kliaujamės vakarietiška ginkluote. Tai sukuria iššūkių: nors vakarietiškos raketos yra tikslesnės, jų kiekybiškai turime mažiau nei anksčiau turėjome sovietinių atsargų. Tuo tarpu Rusijos naudojamų dronų kiekis drastiškai išaugo. Tai paaiškina, kodėl bendras numušimo procentas kartais gali būti mažesnis nei anksčiau – gynyba tiesiog „perkraunama“ masinėmis atakomis“, – teigė J. Ihnatas.

Kaip pranešė portalas „Oboz.ua“, naktį į šeštadienį, vasario 7 d., šalis agresorė Rusija įvykdė dar vieną kombinuotą ataką prieš Ukrainą. Pirmiausia paleidusi dešimtis smogiamųjų bepiločių orlaivių, ji pakėlė į orą strateginę aviaciją, po kurios į Ukrainos miestus ir gyvenvietes skriejo raketos.

Pagrindiniu priešo taikiniu, ypač Vakarų Ukrainoje, tapo energetikos objektai. Pranešama apie žalą kritinei infrastruktūrai įvairiuose regionuose, o bendrovė „Ukrenergo“ buvo priversta kreiptis į Lenkiją dėl skubaus avarinio elektros energijos tiekimo.

Pasak Volodymyro Zelenskio, Rusija nusitaikė į elektros pastotes, kurios yra gyvybiškai svarbos Ukrainos atominių elektrinių saugumui. Dėl tinkle kilusių trikdžių AE blokai apribojo gamybos galią, o vienas energoblokas išsijungė automatiškai, suveikus avarinei apsaugai.