„Flamingo“ įskrieja į pačią Maskvą: karas grįžta namo (Video)

Rusijos ir Ukrainos karo veteranas, buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas Jevhenas Dikijus: „Radio NV“ eteryje komentavo Ukrainos raketų „Flamingo“ smūgį „Kapustin Jar“ poligonui Rusijoje, iš kurio rusai paleidžia raketas „Orešnik“.

Klausimas: Jau pasirodė informacija ir iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo apie smūgį „Kapustin Jar“ poligonui. Tai tas pats poligonas Astrachanės srityje, iš kurio į mus leido „Orešnik“. Patvirtinta, kad pažeistas techninis statinys, kuriame aptarnaujamos vidutinio nuotolio balistinės raketos, taip pat montavimo korpusas ir materialinio-techninio aprūpinimo sandėlis. Priešo nuostoliai ir žalos mastas tikslinami. Pasiekti Astrachanės sritį ir tokį objektą, iš kurio į mus skrieja „Orešnikai“, man atrodo, yra gana unikalus pasiekimas. Kaip jūs tai vertinate?

Jevhenas Dikijus: Iš tikrųjų tai yra pirmasis raketos „Flamingo“ panaudojimas pagal tiesioginę jos paskirtį. Žinoma, jos tiesioginė paskirtis – naikinti priešą, ir būtent tam ji buvo naudojama anksčiau. Tačiau iki šiol ji buvo naudojama tokiais atstumais, kad buvo net šiek tiek apmaudu.

Iš tiesų tai labai ilgo nuotolio priemonė. Jos skrydžio nuotolis – iki trijų tūkstančių kilometrų. Tiesa, nereikėtų iškart žemėlapyje brėžti apskritimo trijų tūkstančių kilometrų spinduliu. Sparnuotųjų raketų maršrutai visada planuojami ne tiesia linija, o gana sudėtinga trajektorija, kad būtų apeita priešo oro gynyba. Tačiau, grubiai tariant, mintyse galima brėžti 1000, 1200 ar net 1500 kilometrų spindulio apskritimą.

Ši priemonė, kuri tokiu spinduliu gali pataikyti į bet kurį taikinį, iki šiol buvo naudojama labai ribotai – daugiausia mūsų okupuotose teritorijose: prieš Rusijos objektus Kryme ir Donecke.

Pirmą kartą į Rusijos gilumą „Flamingo“ skriejo palyginti neseniai – į Belgorodo sritį. Tai pats pasienis. Buvo net šiek tiek keista – kodėl tik tiek? Matyt, buvo tiesiog bandoma, kaip ji veikia, nes tai visiškai nauja priemonė. Ir štai pagaliau ji pirmą kartą buvo panaudota būtent tam, kam iš esmės ir buvo konstruojama – tolimajam smūgiui su didele griaunamąja galia.

Kodėl? Todėl, kad praėjo gana daug laiko nuo paties smūgio iki galutinio jo patvirtinimo. O reikalas tas, kad yra esminis skirtumas tarp raketų ir dronų. Iš drono mes visą laiką gauname vaizdo įrašą. Operatorius mato, kaip dronas atskrenda, operatorius mato taikinio sunaikinimą. Mes gauname tiesioginius kadrus iš viso kelio ir prieš pat smūgį. Šiek tiek supaprastinu – ne iš visos trajektorijos, bet svarbiausia, kad tas vaizdo kanalas yra.

Sparnuotosios ir balistinės raketos iš principo neturi jokio vaizdo kanalo. Tai reiškia, kad mes nematome šios raketos akimis, nematome „Flamingo“ akimis to, ką ji mato. Todėl, griežtai kalbant, mes nematome jos atlėkimo momento.

Mes tik vėliau – arba padedami vietinės agentūros (ten, kur ji yra), arba tik per palydovines nuotraukas, gautas jau po fakto, – galime sužinoti, ar pataikėme, ar ne, ir kokį efektą tai turėjo, jei pataikėme.

Manau, kad su vietine agentūra tokio objekto kaip branduolinis poligonas „Kapustin Jar“ apylinkėse visgi yra labai sudėtinga, net ir mūsų tarnyboms. Tai ne gyvenvietė, kur 100 %, kad ką nors pavyks užverbuoti. Tai milžiniško ploto karinis poligonas, o paprasti civiliai gyvena toli nuo jo.

Todėl teko laukti palydovinių duomenų, kad galutinai įsitikintume: ji atskriejo būtent ten, kur ir buvo nutaikyta, o vieną toną sveriančios kovinės galvutės poveikis buvo būtent toks, koks ir turi būti nuo vienos tonos. Tai yra iš esmės nepalyginamai didesnis poveikis, nei bet kokių dronų. Šis vienos ar dviejų raketų smūgis faktiškai sugriovė visą objektą.

Galiausiai prasideda kitas šio mūsų karo su Rusija etapas. Mūsų „deep strike“ (tolimųjų smūgių) kampanija įgauna visiškai kitą galią – tiek skrydžio nuotolio, tiek kovinės galvutės galios prasme.

Klausimas: Prezidentas Volodymyras Zelenskis yra sakęs, kad agresoriaus energetika mums yra teisėtas taikinys, tačiau kol kas mūsų valstybė neturi galimybių atsakyti tokia pat jėga, kokia Rusija daužo Ukrainos energetikos sistemą. Ar tikitės, kad tam tikru momentu bent keletas tokių gaminių kaip „Flamingo“ pasieks Rusijos energetinius objektus? Ar visgi galime tikėtis išvysti paleidimus kur kas arčiau Maskvos? Belgorodo ir Briansko srityse pastotės bei šiluminės elektrinės jau naikinamos. Toliau tiesiog nepasiekiame?

Jevhenas Dikijus: Ne, kodėl gi? Atstumus jūs ką tik matėte. Čia reikia suprasti kai kuriuos, sakykim, mažiau bravūriškus dalykus. Esmė ta, kad viskas remiasi į naikinimo priemonių kiekį.

Kai užduodate klausimą, vartojate žodį „kada nors“. Aš, beje, esu visiškai įsitikinęs, kad kada nors mes pamatysime „Flamingo“ ne tik kažkur šalia Maskvos. Esu įsitikinęs, kad pamatysime, kaip „Flamingo“ įskrieja į pačią Maskvą. Visiškai prileidžiu galimybę, kad pamatysime, kaip rožinis paukštis kerta tiesiai į Kremlių. Tačiau iki tol dar reikia nueiti tam tikrą kelią.

Šiuo metu pagrindinis klausimas – kiekis. Taip, mes jau turime šias „Flamingo“ raketas ir pamatėme, kaip būtent jos veikia. Beje, Kapustin Jar pasirinkimas yra labai simboliškas. Tai būtent tas objektas, iš kurio V. Putinas visai Europai rodė savo „branduolinį vėzdą“. Na, štai ir viskas: dabar neberodys.

Kapustin Jar pasirinkimas pirmajam „Flamingo“ panaudojimui tokiu dideliu atstumu yra labai gražus, būtent politinis gestas. O toliau bus vadovaujamasi labai pragmatiškais skaičiavimais.