Lenkija aikčioja, kas darosi Lietuvoje. „Tankų masė juda link Rusijos sienos. Jie perkelia savo kariuomenę“

Pagal NATO operacinius planus ir plečiant 45-ąją tankų brigadą Lietuvoje, Berlyno vyriausybė pas kaimynę Lenkiją ir Lietuvą nusiųs tūkstančius karių bei sunkiosios technikos, įskaitant daugiau nei šimtą tankų. Vokietijos kariuomenė bus dislokuota netoli sienos su Baltarusija. Tai didžiausias nuolatinis pajėgų dislokavimas už šalies ribų nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Vokietijos karių dislokavimas Lietuvoje yra platesnės NATO rytinio flango stiprinimo strategijos dalis. Operacinio plano nuostatos numato, kad Vokietija turi atlikti pagrindinį vaidmenį atgrasant potencialią agresiją Baltijos jūros regione. Pagal šį planą į Lietuvą bus pristatyta apie 105 tankus. Pirmieji operacijos etapai jau įgyvendinami.

Vokietijos karių perkėlimas į Lietuvą. Tankais prižiūrės rusus

Tai reiškia akivaizdų NATO pajėgų struktūros pokytį regione – perėjimą nuo rotacinio buvimo prie nuolatinio sunkiųjų kovinių dalinių dislokavimo. Vokietijos pajėgų pagrindas bus naujai suformuota Bundesvero 45-oji tankų brigada Lietuvoje. Artimiausiu metu jos karių skaičius turėtų padidėti nuo maždaug 500 iki 1800, o iki 2027 metų, pasiekus visišką operacinį pajėgumą, joje tarnaus beveik 4800 karių.

Dalinys turi būti pajėgus veikti vietoje krizės atveju, be būtinybės nedelsiant permesti pastiprinimą iš Vokietijos. 45-oji tankų brigada bazuojasi Rūdninkų poligone, esančiame už 30 kilometrų į pietus nuo Vilniaus, o paramos padaliniai – Rokantiškėse ir Nemenčinėje. Plečiant brigadą, Vokietija taip pat perima tiesioginį vadovavimą beveik dešimtmetį Lietuvoje veikiančiai tarptautinei NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei. Ją, kartu su vokiečiais, sudaro kariai iš Nyderlandų, Norvegijos, Liuksemburgo ir kitų šalių.

Šimtai vokiškų tankų pakeliui į Lietuvą. Aiškus signalas Rusijai

Lietuvoje dislokuotų pajėgų branduolį sudarys du Vokietijos batalionai: 122-asis tankų grenadierių batalionas iš Bavarijos ir 203-asis tankų batalionas iš Šiaurės Reino-Vestfalijos. Kartu su esama tarptautine kovine grupe jie sudarys integruotą komponentą, galintį vykdyti gynybos veiksmus nuo pirmųjų galimos krizės valandų.

Remiantis NATO nuostatomis, sunkiųjų dalinių buvimas vietoje turi sumažinti destabilizacijos riziką ir padidinti atgratymo slenkstį potencialiam agresoriui. Šie pokyčiai dera su platesne NATO strategijos transformacija rytiniame flange. Vietoje nedidelių rotacinių kontingentų NATO šiandien renkasi nuolatinį karinį buvimą ir realų gebėjimą reaguoti akimirksniu. Lietuva dėl savo geografinės padėties tarp Baltarusijos ir Rusijos Kaliningrado srities laikoma vienu jautriausių saugumo taškų Baltijos jūros regione.

Vokietija rodo naują veidą Rusijos grėsmės akivaizdoje

Berlynui šis žingsnis turi ir politinę bei simbolinę reikšmę. Po dešimtmečius trukusio riboto įsitraukimo, Vokietija vis ryškiau formuoja valstybės, pasirengusios aktyviai ginti rytines NATO sienas, įvaizdį. Nuolatinės brigados dislokavimas užsienyje reiškia atsitraukimą nuo ankstesnės politikos ir Bundesvero, kaip vieno iš Europos saugumo pamatų, vaidmens stiprinimą.