Mirtina grėsmė iš Rusijos: Suomija kelia lėktuvus masinei operacijai

Kiekvienais metais Suomijos pietryčių pasienyje imamasi griežtų priemonių, kad būtų užkirstas kelias pavojingos ligos – pasiutligės – plitimui. Nors Maskvos regione užfiksuotas ligos proveržis, Suomijos specialistai ramina: šalis tam pasiruošusi.

Strateginė užtvara iš oro

Suomijos rytiniame pasienyje iš lėktuvų išmėtyti specifinį, stiprų kvapą turintys paketai. Tai – vakcina, skirta laukiniams gyvūnams. Šie žuvimi kvepiantys jaukai vilioja mažuosius plėšrūnus, pavyzdžiui, usūrinius šunis ir lapes. Jauko viduje yra kapsulė su vakcinos tirpalu.

Suomijos maisto tarnybos vyresnioji tyrėja Tiina Nokireki teigia, kad Suomija grėsmei pasiruošusi tinkamai:

„Vakcinos jaukai platinami kasmet nuo 90-ųjų pradžios. Tai įprasta praktika, padedanti užtikrinti, kad šalis išliktų laisva nuo pasiutligės.“

Suomija oficialiai laikoma šalimi, kurioje pasiutligė išnaikinta jau 30 metų. Paskutinį kartą vakcinacija vyko praėjusį rudenį – tada išmesta apie 180 000 dozių.

Ar rizika padidėjo?

Nors Maskvos srityje pranešta apie ligos plitimą, T. Nokireki pabrėžia, kad tiesioginė grėsmė Suomijai šiuo metu nėra išaugusi: vakcinavimo kampanijos vykdomos ir Rusijos pusėje.

Maskva yra toli – laukiniai gyvūnai fiziškai negali nukeliauti tokio atstumo iki Suomijos sienos.

Vakcinos jaukai turi itin stiprų žuvies kvapą, kad pritrauktų gyvūnus. Tyrėja primena:

• Nelieskite pakuočių: Laukiniai gyvūnai neės jauko, jei pajus žmogaus kvapą;
• Saugokitės tirpalo: Žmogui nepageidautina turėti tiesioginį kontaktą su jauko viduje esančiu vakcinos skysčiu.

Naminių gyvūnų savininkų atsakomybė

Ekspertė pabrėžia, kad skiepai privalomi ir naminiams augintiniams.

„Šunys ir katės turi būti skiepiami nuo pasiutligės visoje šalyje. Jei laukinis gyvūnas susirgtų, didžiausia tikimybė, kad jis pirmiausia užkrės naminį augintinį, o per jį liga pasieks žmogų“, – aiškina T. Nokireki.

Faktai apie pasiutligę

Pasiutligė yra ūminis virusinis smegenų uždegimas, kurį sukelia Lyssavirus genties virusas. Ši liga pavojinga tuo, kad ja užsikrėsti ir ją perduoti gali visi žinduoliai (šunys, katės, lapės, šikšnosparniai ir kt.).

Kaip užsikrečiama?

Žmonės dažniausiai užsikrečia sergančiam gyvūnui įkandus arba apseilėjus pažeistą odą (žaizdą) ar gleivinę.

Inkubacinis laikotarpis paprastai trunka nuo 20 iki 90 dienų, tačiau priklausomai nuo įkandimo vietos (kuo arčiau galvos – tuo greičiau), šis laikas gali svyruoti nuo kelių dienų iki metų.

Simptomų eiga

Liga klastinga, nes pirminiai požymiai primena gripą, tačiau vėliau prasideda negrįžtami procesai:

Pradžia: nerimas, galvos skausmas, karščiavimas, pykinimas bei keisti jutimai (niežulys, dilgčiojimas) įkandimo vietoje.

Progresas: pasireiškia agresija, sumišimas ir specifinis simptomas – hidrofobija (vandens baimė). Ligonis jaučia skausmingus gerklų spazmus net pamatęs vandenį ar išgirdęs jo čiurlenimą.

Skubūs veiksmai po įkandimo

Jei jums įkando ar jus apseilėjo įtartinas gyvūnas, kiekviena minutė yra gyvybiškai svarbi:

• Nedelsdami plaukite žaizdą dideliu kiekiu vandens su muilu (bent 15 minučių). Muilas efektyviai ardo viruso riebalinį sluoksnį.
• Nuplautą vietą dezinfekuokite spiritiniu tirpalu arba jodu.
• Kuo skubiau vykite į priėmimo skyrių. Vakcinacija yra vienintelis būdas sustabdyti virusą, kol jis nepasiekė smegenų.

SVARBU: Pasireiškus pirmiesiems simptomams, liga tampa neišgydoma ir beveik 100 % baigiasi mirtimi. Šiuolaikinė medicina neturi efektyvių vaistų pasiutligei gydyti, todėl vienintelis išsigelbėjimas – prevencija.