1150 kg sprogmenų ir 3000 km nuotolis. „Tomahawk“ kyla iš Ukrainos

Naujos raketos, dronai, naikintuvai. Kaip pažangi ginkluotė keičia Rusijos karą prieš Ukrainą.

Vasario 24 d. artėja ketvirtoji viso masto Rusijos invazijos į Ukrainą metinė. Visą tą laiką kovos tęsiasi fronto linijoje, kuri tęsiasi daugiau nei tūkstantį kilometrų, rašo BBC.

Kitas taikos derybų raundas tarp Rusijos ir Ukrainos, surengtas JAV tarpininkaujant Abu Dabyje, baigėsi vasario 5 d. be jokių rezultata.

Kadangi atrodo, jog diplomatija, nedavė reikšmingos pažangos, ar yra kokių nors pažangių ginklų, kurie galėtų potencialiai pakreipti svarstyklių lėkštę į vieną ar kitą pusę?

Naujos raketos: „Flamingo“ prieš „Orešnik“

Tiek Rusijos, tiek Ukrainos ginkluotosios pajėgos naudoja sparnuotąsias ir balistines raketas, kai kurios iš jų yra naujos arba eksperimentinės.

Ukraina daugiausia priklausoma nuo raketų, kurias suteikė Vakarų partneriai.

Ji paleido amerikietiškas balistines raketas ATACMS į Rusijos teritoriją ir raketas Storm Shadow/Scalp, kurias bendravo Didžioji Britanija ir Prancūzija.

Tačiau Ukraina didina savo pačios ginklų gamybą. Tolimieji smūgiai į gilumą Rusijos teritorijoje kare laikomi kritiškai svarbiais.

Dėl to Ukraina daugiausia naudoja tolimo nuotolio bepiločius orlaivius, rašo BBC. Ji vis dar pralaimi Rusijai fronto linijoje, kuri tęsiasi daugiau nei 1000 km. Todėl Ukraina vis dažniau bando atakuoti Rusijos karo ekonomiką, kad sulėtintų šį procesą.

Sparnuotąją raketą „Flamingo“ sukūrė Ukrainos gynybos kompanija „Fire Point“. Tai žingsnis į priekį Ukrainos ginklų gamyboje.

Tai yra tokio tipo ginklas giliems smūgiams, kuriuos Vakarų šalys tiekia nenoriai.

Ji gali smogti taikiniams 3000 km atstumu, skrieja iki 900 km/val. greičiu ir neša 1150 kg sveriančią kovinę galvutę. Tai reiškia, kad ji gali smogti strateginiams Rusijos tikslams gerokai už bepiločių ar mažesnio nuotolio ginklų, tokių kaip raketa „Neptun“, pasiekiamumo ribų.

Jos nuotolis beveik toks pat kaip amerikietiško „Tomahawk“ – sudėtingesnio ir brangesnio ginklo, kurio JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsisakė suteikti.

Kadangi Ukraina gamina „Flamingo“ pati, ji gali paleisti šią raketą į bet kurį tikslą, kurį laiko reikalingu. Jos neriboja tai, ką Vakarų sąjungininkai laiko įmanomu ar neįmanomu kovoje su Rusijos invazijos pajėgomis.

Volodymyras Zelenskis pavadino „Flamingo“ viena sėkmingiausių šalies raketų, nors viešai apie jos panaudojimą kovose detalių paskelbta nedaug.

Tuo tarpu Rusija sukūrė „Orešnik“ – raketą, kurios skrydžio nuotolis siekia iki 5500 km.

Ji išsiskiria iš kitų balistinių raketų savo greičiu, kuris, pasak Rusijos prezidento Vladimiro Putino 2024 m., gali siekti 2,5–3 km per sekundę. Tai reiškia, kad Ukrainai perimti „Orešnik“ bus daug sunkiau.

Rusija „Orešnik“ kare panaudojo jau du kartus – pirmą kartą Dnipre 2024 m. lapkritį, o vėliau Lvive 2026 m. sausį.

Manoma, kad raketos kovinė galvutė nusileidimo metu dalijasi į kelias dalis, kurios smogia atskirai, sukeldamos keletą pasikartojančių sprogimų.