NATO pabaigos pradžia? Sąjungininkų kantrybė trūko – Amerika paliekama nuošalyje

JAV sąjungininkai nebelaiko JAV patikimu partneriu, kuriuo galima pasikliauti, įskaitant ir gynybos klausimus.

Be to, per pirmuosius savo prezidentavimo metus Donaldas Trumpas atstūmė visas pagrindines išsivysčiusias ir besivystančias šalis, kurios dabar JAV laiko grėsme.

Tai rodo apklausos, paskelbtos penktadienį prasidedančios Miuncheno saugumo konferencijos išvakarėse.

Vokietijoje, Kanadoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje daug daugiau žmonių JAV apibūdino kaip nepatikimą sąjungininką nei kaip patikimą; pirmosiose dviejose šalyse tokią nuomonę išreiškė bent pusė respondentų (atitinkamai 50 % ir 57 %), rodo vasario pradžioje „Politico“ atlikta apklausa.

Prancūzijoje tų, kurie JAV laikė nepatikimomis, dalis buvo daugiau nei dvigubai didesnė nei tų, kurie turėjo priešingą nuomonę (44 %, palyginti su 20 %). Ir net Jungtinėje Karalystėje, kuri remiasi ypatingais santykiais su JAV, pirmasis skaičius buvo 39 %, o antrasis – tik 30 %.

Pasak NATO sąjungininkių, tikėtis karinės pagalbos iš JAV taip pat neįmanoma. Per pastaruosius metus Prancūzijoje tų, kurie tiki, kad jų šalies priešai bijos pulti dėl valstybės santykių su JAV, skaičius sumažėjo 22 procentiniais punktais iki 28 %, Vokietijoje – 16 procentinių punktų iki 29 %, o Jungtinėje Karalystėje – 10 procentinių punktų iki 43 %. Priešingai, manančių, kad jų priešai nebijos JAV, skaičius išaugo 10–15 procentinių punktų iki atitinkamai 31 %, 32 % ir 25 %.

Praėjusiais metais europiečiai manė, kad JAV yra nepatikima, bet svarbi sąjungininkė, atgrasanti jų priešus nepaisant tam tikro nenuspėjamumo, komentavo Sebas Reidas iš Londone įsikūrusios „Public First“, kuri atliko apklausą.

Tačiau dabar Europos visuomenė ne tik nelaiko savaime suprantamu dalyku NATO Aljanso teikiamo transatlantinio atgrasymo, bet ir sunkiai tiki jo egzistavimu. Pagrindinis klausimas, kurį dabar turi spręsti lyderiai, vykstantys į Miuncheno saugumo konferenciją, yra tai, kaip atkurti šio Aljanso užtikrinamą saugumą be JAV dalyvavimo.

Ši pozicija atsispindėjo neseniai Vokietijoje kariškių ir ekspertų atliktoje Rusijos invazijos į Lietuvą simuliacijoje. Šio karo žaidimo dalyviai padarė išvadą, kad Maskvos operacijos vaizdavimas kaip humanitarinės misijos leistų JAV prezidentui atsisakyti NATO Chartijos 5 straipsnio dėl kolektyvinės gynybos.

Priešingai, G7 ir BRICS šalyse Jungtinės Valstijos dabar laikomos rimta grėsme, rodo Miuncheno saugumo konferencijai atlikta apklausa (kuri nebuvo atlikta Rusijoje).

Pasak „Financial Times“, šis požiūris labiausiai išaugo Kanadoje – nuo ​​19 % 2024 m. lapkritį iki 44 % 2025 m. lapkritį, kai buvo atlikta apklausa. D. Trumpas ne kartą pareiškė norą, kad Kanada taptų 51-ąja valstija. Dabar beveik tiek pat kanadiečių, kiek kinų (50 %) laiko JAV grėsme.

Po šių dviejų šalių rikiuojasi kitos BRICS šalys – Pietų Afrika (40 %), Brazilija (34 %) ir Indija (29 %). Tačiau net Vokietijoje šis skaičius dabar atitinka Indijos rodiklį, o prieš metus 23 % vokiečių laikė JAV grėsme. Reitingai taip pat išaugo visose kitose G7 šalyse.

Ir tai įvyko dar prieš D. Trumpui įsakant suimti Venesuelos lyderį Nicolásą Maduro ir pradedant puolimą prieš Grenlandiją, grasinant panaudoti jėgą, kad užgrobtų Danijos teritorijos kontrolę, arba įvesti importo tarifus bet kuriai Europos šaliai, kuri bandys įsikišti.

Po D. Trumpo išsišokimų požiūris į Jungtines Valstijas dar labiau pablogėjo: remiantis „YouGov“ apklausa, sausio mėnesį 84 % danų neigiamai vertino Jungtines Valstijas, palyginti su 70 % lapkritį (ir vidutiniškai 36 % Joe Bideno prezidentavimo metu).

Mažiau nei pusė Ispanijos (39 %), Vokietijos (41 %) ir Jungtinės Karalystės (46 %) gyventojų vis dar laiko Ameriką draugiška šalimi arba sąjungininke.