Jie užsakė „Patriot“. Dabar jie ieško alternatyvos. „Tai žiauri tiesa“

Šveicarai, prieš kelerius metus pasirinkę amerikietišką „Patriot“ sistemą kaip savo priešlėktuvinės gynybos pagrindą, dėl vėluojančio pristatymo svarsto apie galimas alternatyvas.

Kaip praneša portalas NZZ, situacija yra sudėtinga, nes net jei Federalinis gynybos, civilinės saugos ir sporto departamentas (VBS) gali džiaugtis didesniu biudžetu, pagrindinė problema išlieka priešlėktuvinės gynybos trūkumas.

Šveicarija „Patriot“ sistemas įsigijo 2022 metais už beveik 2 mlrd. Šveicarijos frankų, tačiau šiuo metu nėra jokių galimybių, kad penkios baterijos bus pristatytos iki 2028 metų.

Vėlavimai vykdant pirkimą per FMS (angl. Foreign Military Sales) programą greičiausiai sukels papildomų išlaidų, o tai Federalinę Tarybą ir kariuomenės vadovybę stato į vis sunkesnę padėtį. Buvęs profesinės tarnybos karininkas ir FDP nacionalinis tarėjas Josefas Dittli tai suformulavo griežtai: „Šiuo metu mes praktiškai nieko neturime prieš grėsmes iš oro, nesvarbu, ar tai būtų dronai, ar raketos. Tokia yra žiauri tiesa.“

Jei ne „Patriot“, tai kas?

Praktikoje, be „Patriot“, rinkoje tėra tik du pasirinkimai: prancūzų ir italų „SAMP/T NG“ arba Izraelio „Dovydo svaidyklė“ (David’s Sling). Tačiau dėl nedidelių, nors ir augančių Europos gamintojo pajėgumų (kuris taip pat stengiasi aprūpinti Ukrainą), pristatymo terminų atžvilgiu nugalėtoju gali tapti Izraelio sistema.

Europos „SAMP/T NG“ sistemos atveju tai yra itin mobilus sprendimas, nes visi komponentai sumontuoti ant sunkvežimių, o jai valdyti užtenka 14 karių. Naujausioje versijoje naudojamas radaras, galintis aptikti objektus 360 laipsnių kampu iki 400 km atstumu, o raketos „Aster-30 B1NT“ leidžia naikinti lėktuvus ar sparnuotąsias raketas didesniu nei 150 km atstumu arba balistines raketas mažesniais atstumais.

Savo ruožtu Izraelio „Dovydo svaidyklė“, sudaranti antrąjį Izraelio daugiasluoksnės priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos lygmenį, yra pajėgi kovoti su taikiniais iki 300 km atstumu (lėktuvų atveju) arba iki 40 km atstumu (balistinių taikinių atveju), naudojant raketas „Stunner“.

Šios 4,6 m ilgio raketos, panašiai kaip amerikiečių „PAC-3 MSE“, turi specialią valdomą kinetinę galvutę, kuri sunaikina taikinį tiesioginiu smūgiu (taranavimu), pasiekdama net 7,5 Macho (2552 m/s) greitį. Esminis skirtumas yra dviguba nutaikymo sistema. Dėl jos prireikė padidinto raketos priekio, primenančio delfino galvą, nes raketoje sumontuota tiek aktyvi radiolokacinė galvutė, tiek optoelektroninė galvutė, matanti šiluminį taikinio vaizdą.

Kiekvienas nutaikymo metodas turi savų pliusų ir minusų, o jų naudojimas kartu leidžia padidinti nutaikymo tikslumą bet kokiomis sąlygomis ir užtikrinti atsparumą savigynos sistemoms, naudojamoms kai kuriose raketose. Visa tai lemia labai aukštą efektyvumą, kurį buvo galima stebėti, pavyzdžiui, per Irano vykdytus Izraelio apšaudymus.