Amerikos lėktuvai netyčia numetė branduolines bombas ant JAV. Kas nutiko?

Nepaisant to, kad Jungtinės Valstijos Šaltojo karo metu ruošė branduolines bombas galimiems smūgiams prieš SSRS, kelis kartus amerikiečių bombonešiai jas visiškai netyčia numetė savo teritorijoje.

1958 m. branduolinių ginklų incidentai

Nuo 1950 iki 1958 metų sudužo dešimtys amerikiečių bombonešių, gabenusių branduolines bombas. Tačiau dėl bombų konstrukcijos ypatybių didelių nelaimių dažniausiai pavyko išvengti. Reikalas tas, kad tuo metu branduolinė medžiaga buvo gabenama atskirai nuo bombos korpuso. Tačiau vėliau transportavimo metu jos pradėtos jungti tarpusavyje.

1958 m. vasarį bombonešis B-47 „Stratojet“ netyčia numetė branduolinę bombą prie Džordžijos krantų, kuri niekada nebuvo rasta.

Po mėnesio bombonešis B-47 netyčia numetė branduolinę bombą virš Pietų Karolinos. Bomboje nebuvo branduolinių medžiagų, todėl vienintelė žala buvo 9 m gylio krateris, šeši sužeisti praeiviai ir didelė turtinė žala.

Tų metų lapkritį B-47 bombonešis, kylantis iš oro bazės Teksase, užsiliepsnojo. Jis gabeno branduolines bombas ir įprastinius sprogmenis. Lėktuvas sprogo katastrofos metu, palikdamas 10,5 metro pločio ir 9 metrų gylio kraterį. Teritorija buvo užteršta radioaktyviomis medžiagomis, nors užterštumo mastas buvo įslaptintas.

Po trijų savaičių kitas B-47 užsiliepsnojo dar nespėjęs pakilti. Branduoliniai ginklai buvo sunaikinti, o Luizianos oro bazės apylinkės buvo užterštos radioaktyviomis medžiagomis.

Branduolinės katastrofos operacijos „Chrome Dome“ metu

Nuo 1960 iki 1968 m. JAV oro pajėgos vykdė operaciją „Chrome Dome“. Bombonešiai B-52 „Stratofortress“ ore būdavo 24 valandas per parą, kiekvieną dieną, skrisdami maršrutais, kurie karo atveju leistų jiems smogti branduoliniam smūgiui SSRS. Lėktuvai gabeno termobranduolines bombas.

1961 m. sausį bombonešis B-52 subyrėjo ore virš Goldsboro, Šiaurės Karolinoje, numesdamas dvi termobranduolines bombas, kurių kiekvienos galia siekė 3,8 megatonos. Šios galios pakako sunaikinti visus ir viską 27 kilometrų spinduliu. Nuo griūvančio lėktuvo atsiskyrė dvi termobranduolinės bombos. Viena iš bombų išskleidė parašiutą ir nusileido praktiškai nenukentėjusi. Antroji bomba nukrito į pelkę ir subyrėjo, nuolaužos įsmigo į nemažą žemės gylį. Žuvo trys iš penkių lėktuvo įgulos narių.

Kita didelė katastrofa įvyko tų pačių metų kovą Jubos mieste, Kalifornijoje. B-52 lėktuvo su termobranduolinėmis bombomis skrydžio metu salone sumažėjo slėgis. Įgula suprato, kad jiems liko labai mažai degalų ir jie negalės skristi į degalų papildymo punktą. Todėl pilotai katapultavosi. Lėktuvui atsitrenkus į žemę, iš nuolaužų buvo išmestos dvi lėktuvo gabentos termobranduolinės bombos, tačiau apsaugos nuo bombų įtaisai neleido sprogti, ir teritorija nebuvo užteršta. Taigi, laimei, branduolinės bombos Kalifornijos nesunaikino.

Trečioji katastrofa operacijos „Chrome Dome“ metu įvyko 1964 m. sausį. Bombonešis B-52, gabenęs dvi 9 megatonų termobranduolines bombas, pakilo iš Masačusetso į Džordžiją. Apalačų kalnuose siautė pūga, sukeldama tokią stiprią turbulenciją, kad lėktuvo uodega lūžo ore. Lėktuvas tapo nevaldomas, įgula katapultavosi, o lėktuvas sudužo snieguotose kalnų viršūnėse. Trys iš penkių įgulos narių žuvo. Dvi termobranduolinės bombos buvo rastos beveik nepažeistos lėktuvo nuolaužose ir buvo neutralizuotos.

Ketvirtoji nelaimė įvyko 1966 m. sausį Ispanijos Viduržemio jūros pakrantėje. Bombonešis B-52 susidūrė su oro tankeriu, bombonešis subyrėjo ir numetė keturias termobranduolines bombas. Dvi iš jų sprogo, sukeldamos radiacinę taršą 2 kvadratinių kilometrų plote.

Paskutinė katastrofa, galutinai užbaigusi operaciją „Chrome Dome“, įvyko Grenlandijoje virš Thule karinės bazės (dabar vadinama Pitufiko kosmoso baze). Netoli Thule sudužo bombonešis B-52, praradęs keturias termobranduolines bombas. Jos buvo sunaikintos ir užterštos radioaktyviosiomis medžiagomis.