Ginklų upė Ukrainai. Vis dar neaišku, iš kur jie ateina

Čekijos prezidentas Petras Pavelas patvirtino, kad pagal Čekijos amunicijos iniciatyvą Ukrainą jau pasiekė 4,4 mln. artilerijos sviedinių. Tačiau šaltiniai, iš kurių ši amunicija gaunama, išlieka paslaptyje.

„Nuo pat iniciatyvos pradžios ji Ukrainai užtikrino apie 4,4 milijono didelio kalibro šaudmenų. Be šių atsargų Ukrainos ginkluotosios pajėgos negalėtų veiksmingai vykdyti gynybinių veiksmų“, – interviu Čekijos portalui „odkryto.cz“ sakė P. Pavelas.

Vertinga parama Ukrainai. Nežinoma, iš kur ji atkeliauja

Čekijos amunicijos iniciatyva buvo pradėta 2024 m. pradžioje, reaguojant į Ukrainos kariuomenės prašymus padidinti pagalbą šios rūšies ginkluote. Petras Pavelas pabrėžė, kad tiekimas vyksta sistemingai. Iš viso iniciatyva jau apėmė 4,4 mln. artilerijos sviedinių, iš kurių 2 mln. vienetų Ukrainai buvo pristatyti 2025 m.

Iniciatyvą finansuoja daugelis valstybių sąjungininkių, nors būtent Čekija, kaip lyderė, yra atsakinga už amunicijos įsigijimą. Vis dar nežinoma, iš kur jie ją gauna, nes nuolat kalbama apie „trečiąsias šalis“, nenurodant konkrečių partnerių.

Sviediniai, naudojami, be kita ko, lenkiškuose „Krabuose“

Parama, plaukianti į frontą Čekijos pastangų dėka, daugiausia apima 122 mm bei 155 mm kalibro artilerijos sviedinius. Ukrainiečiams pastarieji yra ypač svarbūs, nes leidžia naudoti NATO artilerijos sistemas, kurios pasiekė frontą kaip Vakarų paramos dalis. Tai, be kita ko, lenkiški „Krab“, vokiški „Panzerhaubitze 2000“ (PzH 2000) ar švediški „FH77BW Archer“.

Kyla finansavimo problemų?

Čekijos amunicijos iniciatyvą kritikavo Andrejus Babišas, tačiau po rinkimų ir atėjęs į valdžią, spaudžiamas Petro Pavelo ir dalies NATO šalių, sutiko ją tęsti. Visgi jis pažymėjo, kad Čekijos vyriausybė finansavime nedalyvaus.

Būtent pinigai gali tapti didžiausia šio projekto problema 2026 metais. Vasario 11 d. agentūra „Reuters“, remdamasi aukšto rango NATO kariniu atstovu, pranešė, kad Čekijos amunicijos iniciatyva „susiduria su finansų trūkumu“. Apskaičiuota, kad 2026 m. poreikis šioje srityje viršys 5 mlrd. eurų, o iki šiol surinkta tik 1,2 mlrd. eurų.