Neįveikiama tvirtovė: kodėl būtent Baltijos šalys ir Lenkija šiandien gelbėja Europą?

Lenkija gynybai skyrė 4,5 %, Lietuva – 4 %, Latvija – 3,7 %, Estija ir Norvegija – 3,4 %, Danija – 3,2 %, o Suomija ir Švedija – kiek mažiau nei 3 % savo BVP.

Rusijos keliamos grėsmės ir Jungtinių Valstijų atsiribojimas nuo tradicinių sąjungininkių privertė Europą susivienyti ir padidinti investicijas į saugumą ir gynybą, praneša Latvijos radijas.

Šiuo atžvilgiu Baltijos šalys, Šiaurės šalys ir Lenkija yra pavyzdys likusiai Europai, kurios ne tik didina savo karinius pajėgumus, bet ir veiksmingai kovoja su Rusijos hibridinėmis grėsmėmis bei toliau teikia visokeriopą paramą Ukrainai kovoje su Rusijos agresija.

Analitikai atkreipia dėmesį, kad Europos saugumas labai priklauso nuo gynybinio skydo, kurį sudaro šios šalys.

Po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą prieš ketverius metus, Europos taikaus sambūvio su Rusija iliuzija sugriuvo. Todėl reikėjo nutraukti didžiulę priklausomybę nuo Rusijos energetinių išteklių, taip pat padidinti gynybos išlaidas.

Anksčiau NATO valstybės narės turėjo gynybai skirti bent 2 % savo bendrojo vidaus produkto (BVP) (nors net ir ši suma nebuvo privaloma), tačiau praėjusiais metais Hagoje vykusiame aljanso viršūnių susitikime Aljanso narės susitarė per dešimt metų padidinti karines išlaidas iki 5 % BVP.

2025 m. pirmą kartą visos 32 NATO valstybės narės gynybai skyrė bent 2 % savo BVP. Tuo tarpu nemažai atskirų valstybių narių jau sparčiai artėjo prie 5 % ribos.

Aljanso šiaurės rytų flango šalys parodė, kad gynyba joms yra prioritetas, todėl ateinančiais metais jos ir toliau sparčiai didins investicijas į savo karinių pajėgumų gerinimą – 2026 m. Latvijos gynybos išlaidos padidės iki 4,9 %. 

Penkios Šiaurės šalys ir trys Baltijos valstybės, paprastai vadinamos „NB8“, pastaraisiais metais gilino savo bendradarbiavimą, nes supranta, kad tik dirbdamos kartu jos gali sukurti reikšmingą atsvarą Rusijai, Latvijos radijui sakė Anna Rennéus Guthrie, vadovaujanti Stokholmo laisvojo pasaulio forumo analitiniam centrui.

„Mes turime bendras vertybes, tokias kaip gili pagarba demokratijos pagrindams, teisinės valstybės principams ir atviros, laisvosios rinkos ekonomikos. Geografiškai mūsų regionas yra strateginis Šiaurės Europos gynybos branduolys. Arktis, Baltijos jūra ir Šiaurės Atlantas yra teritorijos, kurios vaidina pagrindinį vaidmenį Rusijos konfrontacijoje su Vakarais. Todėl visiškai logiška, kad mūsų šalių strateginė svarba regione auga, ir tai skatiname mes patys bei savo interesais.

„Sakyčiau, kad NB8 reikėtų vertinti platesniu mastu, įskaitant Lenkiją su jos augančia ekonomine ir karine įtaka, kuri stiprina kolektyvinį aljanso gebėjimą veikti kaip stipri atsvara Rusijos agresijai.“ O jei pridėsime Vokietiją, susidarys NB10, vienijantis Baltijos jūros šalis. Taigi, mes tampame dar įtakingesne bendraminčių šalių grupe, nustatančia naują mūsų bendro saugumo standartą“, – sakė A. R. Guthrie.

Eitvydas Bajarūnas, Europos politikos analizės centro (CEPA) vyresnysis mokslo darbuotojas Latvijos radijui sakė, kad neaiški dabartinės JAV administracijos politika ir besiformuojantys bendri Europos gynybos projektai verčia Šiaurės ir Baltijos šalis glaudžiau bendradarbiauti.

„Be Ukrainos bet koks regioninis formatas būtų nepilnas. Ukrainos armija šiuo metu yra stipriausia Europoje. Tai mūšiuose patikrinta armija, o Ukraina turi gebėjimų ir drąsos parodyti savo pasirengimą gintis nuo Rusijos.“

E. Bajarūnas įsitikinęs, kad Europos gebėjimas atgrasyti Rusiją nuo karinio išpuolio labai priklausys nuo Šiaurės ir Baltijos šalių. Jis palygino NB8 šalis ir Lenkiją su skydu:

„Ši alegorinė kalba apie skydą turi būti vertinama atsižvelgiant į tai, kad per pirmąją Rusijos invazijos bangą turėtume patys sugebėti išlaikyti gynybą. Tačiau jei karas tęstųsi ilgiau, mums, žinoma, reikėtų stipresnės paramos.

„Todėl mes, Baltijos šalys, remiame NATO sąjungininkų buvimą mūsų teritorijoje. Šiaurės ir Baltijos šalių skydo tikslas – sustabdyti pirmąją atakos bangą, nesvarbu, ar tai būtų įprastinė, ar hibridinė ataka, tačiau vėliau, žinoma, mums reikėtų stipresnės Europos ar NATO paramos.“