Hodgesas atskleidžia Rusijos silpnąją vietą. „Ji būtų neutralizuota per 24 valandas“

„Baltijos šalys turėtų būti pasirengusios tam, kad Rusijos atakos atveju joms tektų kovoti iki dviejų savaičių be sąjungininkų paramos“, – teigia buvęs JAV ginkluotųjų pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas.

Interviu Vokietijos dienraščiui „Die Welt“ jis pabrėžia, kad kalbama apie „absoliučiai blogiausią“ iš galimų scenarijų, kuriame „NATO yra užklupta netikėtai ir visiškai nepasirengusi siųsti karių per Suvalkų koridorių į Lietuvą“.

„Darome prielaidą, kad neatvyktų jokios Lenkijos pajėgos, todėl reikėtų perkelti dalinius iš Vokietijos arba amerikiečių pajėgas iš Lenkijos. Tačiau kariai nesėdi savo transporto priemonėse ir nelaukia starto signalo kaip automobilių lenktynėse“, – aiškino jis.

Interviu buvęs JAV kariškis remiasi neseniai surengta karo simuliacija – vadinamuoju „wargame“, kurį inicijavo „Die Welt“ ir Vokietijos Bundesvero Helmuto Schmidto universitetas Hamburge. Viena iš išvadų buvo ta, kad Rusijai užpuolus NATO, Vokietijos galimybės veikti būtų ribotos.

Šokas lietuviams

Pasak Hodgeso, didelė problema yra prieiga prie Vokietijos geležinkelių infrastruktūros – Deutsche Bahn ir „DB Cargo“.

„Negalima tiesiog per vieną dieną atlaisvinti visų bėgių, kad per 24 valandas būtų perkelta tankų brigada“, – sakė jis.

„Esu įsitikinęs, kad tokioje situacijoje Vokietijos ir Lenkijos geležinkeliai sureaguotų greitai. Tačiau jei viskas prasideda nuo nulio ir visi yra visiškai užklupti netikėtai, tai užtrunka kelias dienas. Štai iš kur atsiranda tos dvi savaitės“, – paaiškino amerikiečių kariškis.

Jis pridūrė, kad nors šį pesimistinį scenarijų laiko mažai tikėtinu, lietuviams buvo „šokas“, kai prieš kelerius metus vienoje konferencijoje jis pristatė tokius skaičiavimus.

„NATO nėra didelė apsauginė siena, už kurios visi gali pasislėpti. Lietuva ir ten dislokuoti daliniai yra šios sienos dalis“, – sako Hodgesas.

Todėl, jo teigimu, tokia svarbi yra visapusiška gynybos koncepcija.

Per mažai amunicijos

Struktūrine problema Hodgesas laiko nepakankamą amunicijos kiekį NATO šalyse.

„Kiekvienose pratybose, kuriose dalyvavau, amunicija baigdavosi po dviejų dienų“, – nurodė jis.

Tačiau labiausiai jis nerimauja dėl oro gynybos tuo atveju, jei Rusija atakuotų Europos miestus dešimtimis dronų, kaip šiuo metu Ukrainą.

„Tai būtų šokas. Jei nesugebame net sustabdyti dronų virš jūsų oro uostų…“ – pridūrė jis.

Hodgeso teigimu, Rusijai užpuolus NATO, „reikėtų susigrąžinti iniciatyvą“.

„Ir nebūtinai tik atakos vietoje. Atgrasymas reiškia, kad Rusijai turi būti aišku, jog ji prarastų Kaliningradą – ir labai greitai. Jie turi žinoti, kad mes tam pasirengę ir pajėgūs“, – vertino jis.

Kaliningradas kristų per parą

Ir pridūrė: „Esu beveik tikras, kad Kaliningradas būtų neutralizuotas per pirmąsias 24 valandas“.

„Neturiu omenyje sausumos pajėgų įžengimo, bet kinetinių ir nekinetinių priemonių panaudojimą, siekiant neutralizuoti Kaliningradą kaip Rusijos Federacijos karinį veiksnį“, – paaiškino Hodgesas.

Jo nuomone, NATO tikrai turi labai gerą situacijos eksklave ir ten dislokuotos ginkluotės išmanymą.

„Įsivaizduočiau nekinetines atakas – kibernetinio ir elektroninio karo priemones, kuriomis būtų siekiama paralyžiuoti kuo daugiau objektų, ypač oro gynybą ir tolimojo nuotolio ginklus, kad Rusijos oro ar jūrų pajėgos negalėtų veikti iš šios teritorijos. Vėliau įsivaizduoju kinetinių tolimojo nuotolio ginklų – artilerijos ar raketų – panaudojimą prieš svarbiausius objektus Kaliningrade“, – aiškino jis.

Lenkija daro prielaidą, kad bus pagrindinis taikinys

Hodgeso vertinimu, NATO šalys regione „galėtų padaryti reikšmingos žalos Kaliningradui net ir be JAV dalyvavimo“.

„Galiu, pavyzdžiui, įsivaizduoti, kad Lenkija nedelsdama prisijungtų prie atakų prieš Kaliningradą. Taip pat yra ir kitų vietų, kuriose būtų galima daryti spaudimą Rusijai, pavyzdžiui, Kolos pusiasalyje tolimojoje Rusijos šiaurėje, netoli Norvegijos ir Suomijos“, – pridūrė jis.

Hodgesas pripažino, kad jau seniai jį neramina klausimas, „ar Lenkija yra pasirengusi rimtos grėsmės atveju siųsti sausumos pajėgas į Lietuvą“.

„Manau, kad ne. Ne todėl, kad bijotų kovos – priešingai. Bet todėl, kad daro prielaidą, jog jei Lietuva būtų užpulta, pagrindinis smūgis būtų nukreiptas prieš juos – prieš Lenkiją. Kad invazija į Lietuvą būtų tik kažko didesnio pradžia. Todėl šiandien Vokietijos ir JAV kariai yra Lietuvoje, kad sustiprintų Suvalkų koridorių, nes ši siena dažnai laikoma silpniausia. Todėl ten sąmoningai stiprinami pajėgumai“, – aiškina Benas Hodgesas.