Ar Rusijos ataka neišvengiama? Švedai perspėja apie 3 galimus scenarijus

Rusai elgiasi vis drąsiau, jų pajėgos regione auga, o konfliktas atrodo neišvengiamas, teigiama Švedijos karinės žvalgybos ir saugumo tarnybos ataskaitoje. Agentūros vadovas generolas Thomas Nilssonas užsiminė, kad kalbama apie galimą netradicinių ginklų smūgį prieš Švediją. Kada tai įvyks? Svarstomi trys terminai.

„Rusija kai kuriais atvejais suintensyvino savo veiklą ir padidino – galbūt labiau linkusi rizikuoti – savo buvimą mūsų aplinkoje“, – AFP sakė Švedijos karinės žvalgybos ir saugumo tarnybos (MUST) vadovas generolas Thomas Nilssonas.

Tai yra metinės žvalgybos ataskaitos komentaras. 2025 m. duomenimis pagrįstoje analizėje Rusija buvo įvardyta kaip pagrindinė karinė grėsmė  Švedijai.

Generolas Nilssonas tikisi , kad ši grėsmė augs. Ataskaitoje įvardijama ir „rimta bei konkreti grėsmė“ NATO.

MUST analitikai teigia, kad dabar ginkluoto konflikto su Rusija rizika yra didesnė nei rodė ankstesnių metų signalai, nes Kremlius imasi vis drąsesnių veiksmų.

Kaip pranešė SVT, metinėje ataskaitoje nurodomi trys skirtingi galimos Rusijos agresijos prieš Švediją laikotarpiai:

• Artimiausiu metu, anot MUST, per ateinančius dvylika mėnesių  Švedijos apylinkėse gali įvykti riboto masto ataka, „kurios tikslas – apgadinti arba kovoti su atskirais kariniais daliniais ir objektais“.
• Terminas tolimas – Švedijos žvalgyba mato riziką, kad per trejus–penkerius metus Rusija įgis galimybę atakuoti didesnius karinius dalinius, perimti nurodytų teritorijų kontrolę ir įtvirtinti oro ar jūrų pranašumą.
• Ilgalaikėje perspektyvoje, anot ataskaitos, per  penkerius–dešimt metų  Rusija galės pradėti ginkluotą ataką, siekdama užgrobti didelį sausumos plotą ir taip užblokuoti jūros kelius bei oro erdvę.

Švedijos žvalgybos tarnybos taip pat įvertino, kad Vladimiro Putino mirtis ar atsistatydinimas iš vadovybės neatgrasytų Rusijos nuo galimo agresijos eskalavimo.

„Reikia manyti, kad Rusijos vadovybė tęs konfrontaciją su Vakarais, ypač su tomis Europos šalimis, kurios laikomos nedraugiškomis, įskaitant Švediją“, – pažymi „Dagens Nyheter“.

Karo ekspertų teigimu, viskas priklauso nuo to, kaip į tai žiūri Rusijos visuomenė. „Darom išvadą, kad karas Ukrainoje ir Rusijos ambicijos tam tikru mastu palaikomos“, – sakė generolas Nilssonas.

Švedijos žiniasklaida atkreipė dėmesį, kad dabartinis hibridinis karas – šnipinėjimas, kibernetinės atakos ir sabotažas – iki šiol paveikė tokias šalis kaip Lenkija ir JK.

„Iki šiol sabotažas daugiausia buvo nukreiptas prieš kitus sąjungininkus. Tačiau tokio paties tipo sabotažas gali būti nukreiptas ir prieš Švediją“, – teigė MUST vadovas.