Jie peršvietė Rusiją rentgenu. Europos žvalgyba neturi iliuzijų apie karą

Jie anonimiškai priduria, kad Maskva derybas išnaudoja išimtinai savo tikslams. Vienas jas netgi vadina „teatru“. Jie atkreipia dėmesį į „ryškią prarają“ tarp Europos ir Baltųjų rūmų ir apibūdina naują Rusijos taktiką vykstančiose derybose. Jie taip pat perspėja Ukrainą dėl „spąstų“.

Neseniai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad JAV pateikė ultimatumą Kyjivui ir Maskvai – jos nori, kad taikos derybose proveržis įvyktų iki šių metų birželio mėn.

Tuo tarpu „Reuters“ praneša, kad 2026 m. Rusijos ir Ukrainos susitarimo tikimybė praktiškai nulinė. Iš kur kilo tokia išvada? Agentūra savo prognozes grindžia penkių Europos žvalgybos agentūrų vadovų, su kuriais pastarosiomis dienomis kalbėjosi, ataskaitomis.

„Reuters“ šaltiniai, pageidavę likti anonimiški, sutiko, kad Rusija nenori greitai užbaigti vykstančio karo. „Keturi iš jų teigė, kad Maskva  naudojasi derybomis su JAV , kad spaustų sankcijas panaikinti ir siektų verslo susitarimų“.

Vienas pareigūnas šią savaitę Ženevoje vykusias taikos derybas pavadino „derybų teatru“. Europos žvalgybos vadų pareiškimai iliustruoja „ryškią mąstysenos prarają tarp Europos sostinių ir Baltųjų rūmų“.

Vienas iš Europos šalies žvalgybos vadovų: „Rusija nesiekia taikos susitarimo. Ji siekia savo strateginių tikslų. Jie nepasikeitė. Tarp jų – Zelenskio nušalinimas nuo valdžios ir Ukrainos pavertimas „neutralia“ buferine zona prieš Vakarus.“

Kito žvalgybos vadovo teigimu, didžiausia problema yra ta, kad Rusija nenori ir jai nereikia taikos, o jos ekonomika „nėra ant žlugimo ribos“.

„Reuters“ pabrėžia, kad pašnekovai neatskleidė,  kaip gavo informaciją, kuria pasidalijo. Tačiau visi teigė, kad Rusija yra prioritetinis žvalgybos duomenų rinkimo taikinys.

Vienas žvalgybos vadovas įvertino, kad Rusija galėtų būti patenkinta teritorinėmis nuolaidomis, tačiau tai nepasiektų savo tikslo – „nuversti provakarietišką Zelenskio vyriausybę“. Kitas atkreipė dėmesį, kad klaidingas įspūdis, jog Donbaso perdavimas Rusijai leistų greitai pasiekti taiką.

„Jei rusai gaus nuolaidų, tai galėtų būti derybų pradžia“, – teigė vienas šaltinis, įvertindamas, kad Maskva greitai pateiks tolesnių reikalavimų.

Kitas savo ruožtu išreiškė susirūpinimą dėl  „labai riboto“ derybų su Rusija įgūdžių lygio Vakaruose. „Prezidentas Trumpas ir jo komanda padarė daugiau nei bet kas kitas, kad suvienytų abi puses (...)“, – komentavo Baltųjų rūmų atstovė Anna Kelly.

Žvalgybos vadovai taip pat aptarė Rusijos derybų taktiką. Dviejų iš jų teigimu, Maskva bando padalyti derybas į dvi dalis – vieną, skirtą karui, kitą – dvišaliams susitarimams su JAV, kurie taip pat apimtų sankcijų Rusijai sušvelninimą.

Pasiūlymas būtų suformuluotas taip, kad pritrauktų tiek Trumpą, tiek Rusijos oligarchus, kurie dėl sankcijų iš karo nepasipelnė, bet kurių lojalumas Putinui yra svarbus.

Pareigūnų teigimu, Rusija 2026 m. antroje pusėje susidurs su didelėmis finansinėmis rizikomis. Jie taip pat atkreipė dėmesį į didelį Rusijos visuomenės atsparumą, kuri yra pasirengusi aukotis.

„Kai kurie analitikai atkreipia dėmesį, kad Rusijos ekonomika yra kažkur tarp recesijos ir stagnacijos“, – skaitome.

„Reuters“ pažymi, kad likvidioji Rusijos juodos dienos fondo dalis, kurią Kremlius naudoja savo biudžeto deficitui padengti, nuo 2022 m. invazijos sumažėjo daugiau nei perpus.

Šią savaitę įvyko dar vienas Rusijos, Ukrainos ir Jungtinių Valstijų derybų etapas. Vis dar nepasiekta proveržio pagrindiniais ginčytinais klausimais, ypač dėl teritorijos. Prezidentas Zelenskis interviu „Axios“ pabrėžė, kad nesutiks perduoti kontroliuojamų Donbaso dalių Rusijos okupantui. Jis įvertino šių derybų rezultatus kaip nepakankamus.

Ukrainos lyderis taip pat rašė žinantis, kad „amerikiečiai ir galbūt kai kurie europiečiai aptaria naują dokumentą su Rusija – tarp NATO ir Rusijos“.

Ankstesni pranešimai, įskaitant anoniminius, rodė labai įtemptą delegacijų derybų pobūdį.