Košmaras, kokio pasaulis nematė: 12 000 įkaitų branduolinio milžino gniaužtuose! (Video)

Praėjus ketveriems metams po Rusijos invazijos pradžios, didžiausia Europos atominė elektrinė nebeatlieka savo tiesioginės funkcijos – ji nebegamina elektros energijos. Šiandien šis pramonės milžinas tarnauja kaip neliečiama Rusijos karinė bazė. Tai pirmas kartas žmonijos istorijoje, kai veikiantis branduolinis objektas buvo užimtas jėga, o jo šeši reaktoriai, galintys generuoti 6 000 megavatų galią – tiek pat, kiek visos Slovakijos ir Vengrijos branduoliniai pajėgumai kartu sudėjus – virto ciniška priedanga sunkiajai artilerijai.

Kol energetinis milžinas skendi tyloje, aplinkinių miestų gyventojams ši kaimynystė tapo mirtinais spąstais. Vos už aštuonių kilometrų nuo jėgainės esantys Marhanetai kasdien dreba nuo tikslinių apšaudymų. Vietos gyventojai Andrijus ir Halyna prisimena rytą, kai į jų gatves susmigo vienuolika sviedinių. Tragedija įvyko akimirksniu: jų kaimynė, išėjusi į lauką įvertinti smūgio bangos išneštų langų, žuvo vietoje, pakirsta trečiojo sviedinio šrapnelio. Marhanetų žmonės, tokie kaip Ostapas, puikiai supranta okupantų taktiką – atvira agresija vykdoma prisidengiant atominiais blokais, nes ukrainiečių kariai paprasčiausiai neturi teisės atidengti ugnies jėgainės kryptimi.

Šiandien Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje vietoje tūkstančių inžinierių šeimininkauja kariškiai. Ten, kur turėtų vykti preciziški technologiniai procesai, dabar dislokuoti šarvuočiai, artilerijos sistemos ir netgi veikia FPV dronų pilotų mokymo aikštelės. Pasaulis stebi protu sunkiai suvokiamą vaizdą: dūmai kyla tiesiai prie jėgainės blokų, o stebėtojai per optinius prietaisus iš kito Dniepro kranto mato virš saugumo zonų judančią sunkiąją techniką.

Istorinė šio objekto užėmimo kaina taip pat buvo milžiniška. Enerhodaro vicemeras Ivanas Samoidiukas prisimena pirmąsias mūšio akimirkas, kai okupantams pradėjus šaudyti tiesiai į stoties pastatus, vadovybei neliko kito pasirinkimo. Balta vėliava virš branduolinio milžino buvo iškelta ne dėl baimės pralaimėti mūšį, o dėl supratimo, kad bet koks sviedinys, pataikęs į kritinę reaktoriaus vietą, reikštų katastrofą visam žemynui. Taip 12 000 darbuotojų ir galingiausia Europos jėgainė tapo didžiausio pasaulyje branduolinio šantažo įkaitais, o elektros gamybą pakeitė nuolatinė, po betoniniais gaubtais paslėpta mirtis.