Užtrenkė duris tiems, kurie dar vakar laikė ginklą agresoriaus pusėje, ir tai tik pradžia proceso, kuris neabejotinai palies ir Lietuvą

Kodėl jūsų kaimynystėje gali pasirodyti nepageidaujami svečiai: naujas kaimynų sprendimas, kuris keičia žaidimo taisykles visoje Europoje

Estija ką tik užtrenkė duris tiems, kurie dar vakar laikė ginklą agresoriaus pusėje, ir tai tik pradžia proceso, kuris neabejotinai palies ir Lietuvą.

„Juodieji sąrašai“ pildosi: ar saugu jūsų laiptinėje?

Sausio 12-ąją Estijos vyriausybė priėmė sprendimą, kuris siunčia aiškią žinutę visai Šengeno zonai: asmenims, dalyvavusiems kariniuose veiksmuose agresoriaus pusėje, čia ne vieta. Užsienio reikalų žinyba jau įtraukė 261 asmenį į nepageidaujamų asmenų sąrašą, tačiau tai – tik ledkalnio viršūnė.

Analitikai perspėja, kad šimtai tūkstančių žmonių dalyvavo brutaliuose veiksmuose, o dabar jie ieško būdų legalizuotis Europoje. Teisės specialistai pabrėžia: net tie, kurie metė ginklą ir dezertyravo, nebėra laukiami. Kodėl tai svarbu mums? Nes šie žmonės, turintys sunkių psichologinių traumų ir dažnai – kriminalinę praeitį, bando infiltruotis į mūsų kasdienybę, ieškodami būsto ar darbo paslaugų sektoriuje.

Nors oficialios institucijos informaciją slepia, srities ekspertai pateikia šiurpinančius duomenis. Iki 2024 m. pabaigos užregistruota 49 000 dezertyravimo ar savavališko dalinio palikimo atvejų. Kiti stebėtojai papildo – vien už šiuos nusikaltimus nuteista 18 470 asmenų, tačiau realūs mastai matuojami dešimtimis tūkstančių.

Vidutinis tokio asmens portretas – 37 metų vyras. Tai žmogus, kuris gali sėdėti šalia jūsų kavinėje ar nuomotis butą tame pačiame aukšte. Dauguma jų slepiasi (apie 60 %), tačiau 40 % bando išvykti. Dažniausiai renkamasi Armėnija ar Kazachstanas, tačiau galutinis tikslas – Europos Sąjunga.

Tiems, kurie turi sukaupę finansinę „pagalvę“, atsiveria egzotiškesni maršrutai, pavyzdžiui, Argentina ar Bolivija, kur į praeities nuodėmes žiūrima pro pirštus. Tačiau paprastam pėsčiajam ar vairuotojui Lietuvoje aktualiau tai, kas vyksta prie mūsų sienų.

Ekspertai pastebi drastiškus bandymus:

•  Lietuvos faktorius. Asmenys bando plaukti per Nemuną iš Baltarusijos pusės ir pasiduoti pasieniečiams;
• Vakarų kryptis. Prancūzija, Vokietija ir Ispanija vis dar priima pavienius prašymus, tačiau tai – tik dešimtys atvejų iš tūkstančių;
• Ekstremalus turizmas. Užfiksuoti atvejai, kai bėgliai valtimis plaukia per Lamanšą, tikėdamiesi Britanijos svetingumo.

Ar saugumo garantijos dar egzistuoja?

Nuo 2025 m. vasaros situacija tapo dar įtemptesnė. Didžiosios oro linijos pradėjo masiškai atsisakyti laipinti „įtartinus“ keleivius, net jei jie skrenda tranzitu. Teisės specialistai pažymi, kad anksčiau veikusi schema – prašyti prieglobsčio persėdimo metu Paryžiuje ar Frankfurte – praktiškai nebeveikia.

Kas tai keičia mums? Tai reiškia didesnę įtampą prie išorinių ES sienų ir griežtesnes patikras, kurios gali paliesti kiekvieną keliaujantį. Europa „sukasi į dešinę“: naujos vyriausybės ir griežtėjanti migracijos politika rodo, kad tolerancijos laikotarpis baigėsi. Tai, kas vakar atrodė kaip tolimas karas, šiandien virsta teisiniais barjerais ir saugumo filtrais mūsų pačių kieme.