Jie aiškiai pasakė. Priklausomybė nuo JAV ginklų baigsis

Kanada kuria naują gynybos pramonės strategiją, pagal kurią 70 proc. karinių užsakymų turėtų atitekti vietos įmonėms. Žiniasklaida svarsto, ar atsitraukimas nuo bendradarbiavimo su JAV šioje srityje neperaugs į galimą įtampą tarp šalių.

Nacionalinė pirkimų strategija „buy Canadian“, kurią pristatė Kanados ministras pirmininkas Markas Carney, numato didesnę nepriklausomybę nuo tiekimo iš JAV. Kartu pabrėžiama, kad Kanada šiais metais ketina skirti gynybai 2 proc. BVP, o iki 2035 metų šiam tikslui pasiekti 5 proc. BVP ribą.

Kanada nenori būti priklausoma nuo ginkluotės iš JAV

Kanada sistemingai plečia bendradarbiavimą su Europos Sąjunga, dalyvaudama, be kita ko, programose „ReArm Europe“ ir SAFE. Tai suteikia galimybę Kanados įmonėms dalyvauti užsakymuose, finansuojamuose iš Europos fondų.

Kanados visuomeninis transliuotojas CBC atkreipia dėmesį į JAV reakcijas, kurios buvo diskusijų tema, atsižvelgiant į naujas Europos Sąjungos taisykles „buy European“. Portalas „Politico“ paminėjo JAV poziciją, pateiktą Europos Komisijai, kurioje europiniai veiksmai kritikuojami dėl išskirtinio pobūdžio JAV įmonių atžvilgiu.

Kas dėl naujų naikintuvų Kanadai?

Markas Carney, paklaustas apie galimas JAV reakcijas į „buy Canadian“, išreiškė pasitikėjimą Kanados gynybos strategija, pabrėždamas „komplementarumą“, o ne „konkurenciją“ JAV tiekėjų atžvilgiu.

Vis dėlto jau dabar pastebimi ginčytini klausimai, pavyzdžiui, naikintuvų F-35 įsigijimas. Kanada planavo įsigyti 88 tokius orlaivius, tačiau praėjusių metų kovą pradėjo sutarties peržiūrą ir iki šiol jos neužbaigė. Ji sumokėjo už dvi dalis (pirmąją, apimančią 16 vnt. F-35, ir antrąją, turinčią apimti dar 14 vnt.), tuo pat metu tęsdama derybas dėl švediškų „Gripen“ įsigijimo.

Tyrime, kurį „Politico“ užsakymu atliko „Public First“, 58 proc. kanadiečių išreiškė nepasitikėjimą JAV kaip sąjungininke. Šios tendencijos pabrėžia besikeičiančią Kanados ir JAV santykių dinamiką, taip pat ir gynybos sektoriuje.