Pasaulio rekordininkas. Kodėl greičiausias pasaulyje povandeninis laivas tapo triuškinančia SSRS nesėkme?

Sovietinis atominis povandeninis laivas K-222 (Projekt 661 „Anchar“, NATO kodas Papa klasė) įėjo į istoriją kaip greičiausias visų laikų povandeninis laivas.

Bandymų metu jis pasiekė rekordinį 44,7 mazgų (82,8 km/val.) greitį – rodiklis, kuris iki šiol nėra viršytas. Palyginimui, dauguma šiuolaikinių povandeninių laivų išvysto 25–35 mazgų greitį.

Tačiau dėmesys greičiui, o ne slaptumui, galiausiai laivą padarė pažeidžiamą ir pasmerkė projektą žlugti, rašo „19FortyFive“.

K-222 buvo sukurtas šeštojo dešimtmečio pabaigoje, reaguojant į JAV karinio jūrų laivyno kovos su povandeniniais laivais pajėgumus. Sovietų Sąjungos vadovybė siekė povandeninės platformos, kuri galėtų greitai prasiskverbti pro priešo pakrantę, paleisti raketą ir taip pat greitai atsitraukti.

Laivas turėjo titaninį korpusą – tuo metu novatorišką sprendimą – ir du branduolinius reaktorius. Jis buvo 107 metrų ilgio ir galėjo gabenti sparnuotąsias raketas.

Tačiau itin didelis greitis turėjo ir trūkumų. Judant didesniu nei 40 mazgų greičiu, pasireiškė stipri sraigto kavitacija, sukeldama vibraciją ir švilpimą. Triukšmo lygis laivo viduje siekė apie 100 decibelų – kaip naktiniame klube. Dėl to povandeninis laivas tapo lengvu taikiniu.

Be to, titaninis korpusas pasirodė esąs itin brangus ir sunkiai pagaminamas. Suvirinti detales reikėjo sukurti specialias sandarias kameras su inertinėmis dujomis, o tai žymiai padidino projekto kainą.

Todėl buvo pastatytas tik vienas tokio tipo laivas. Nepaisant rekordinio greičio, K-222 netapo masinės gamybos pagrindu. Devintajame dešimtmetyje dėl reaktoriaus problemų ir didelių eksploatavimo išlaidų jis buvo palaipsniui išimtas iš laivyno ir galiausiai išmontuotas 2010 m.

Ekspertai pažymi, kad K-222 istorija tapo svarbia pamoka karinio jūrų laivyno laivų statybai: povandeninių laivų kare greitis be tylos yra labiau trūkumas nei privalumas. Šiuolaikiniai branduoliniai povandeniniai laivai labiau remiasi nepastebimu gebėjimu ir technologine pusiausvyra, o ne rekordiniu greičiu.