Jie sunaikino vienintelę tokią Rusijos gamyklą! Priklausomybė nuo Kinijos: 100 %

Po virtinės ukrainiečių dronų smūgių vienintelė Rusijos gamykla, gaminanti gryną stiklo pluoštą šviesolaidžiams, nuo praėjusių metų gegužės neveikia ir neaišku, kada atnaujins darbą. Rusija buvo priversta importuoti pluoštą iš Kinijos, o ši nedelsdama pakėlė kainas 2,5–4 kartus – praneša Rusijos leidinys „Vedomosti“.

Gamykla Saranske, Mordovijos Respublikoje, balandį ir gegužę tapo Ukrainos antskrydžių taikiniu ir vis dar nepajėgia atnaujinti gamybos. Tai Rusijai labai rimtas smūgis. Jai reikia gryno kvarco stiklo pluošto ne tik masiškai keičiant smarkiai nusidėvėjusias telekomunikacijų linijas, bet ir kare naudojamiems dronams su šviesolaidžiu.

Remiantis „J’son & Partners Consulting“ duomenimis, praėjusiais metais daugiau nei pusei Rusijos šviesolaidinių linijų rytų–vakarų kryptimi baigėsi garantinis laikotarpis, o iki 2030 metų reikės pakeisti jau 70 proc. visų Rusijos šviesolaidžių.

Dėl pluošto deficito gerokai retesni taps ir trumpųjų, iki 50 km nuotolio, šviesolaidžiu valdomų dronų smūgiai visoje fronto linijoje. O tik tokie dronai yra atsparūs radijo elektroniniam trikdymui.

Šiuo metu Rusija kasmet importuoja 60 mln. km pluošto. Anksčiau jos importas sudarė tik 1 proc. pasaulinės produkcijos, o dabar jau 10,5 proc. Kinijos gamintojai tuo nedelsdami pasinaudojo ir drastiškai pakėlė kainas Rusijai.

Jei 2025 metų pradžioje 1 km G.652D pluošto kainavo 16 juanių, tai metų pabaigoje – 25 juanius, o nuo šių metų sausio – jau 40 juanių. Rusai taip pat privalo iš anksto sumokėti 100 proc. avansą.

„Kinų analitikai aiškina, kad visame pasaulyje jaučiamas didelis gryno stiklo pluošto trūkumas dėl masinio dirbtinio intelekto diegimo, be to, Kinija jį parduoda ir Ukrainai, kuriai jis taip pat reikalingas jos dronams. Čia jau kalbama net ne apie kainą, o apskritai apie fizinį prieinamumą rinkoje“, – vertina ekspertai.

Kas bus toliau? Net jei Rusijos gamykla Saranske atnaujins veiklą ir pradės tiekti gryną stiklo pluoštą vietiniams šviesolaidžių gamintojams, tai vis tiek mažai padės. Jos gamybiniai pajėgumai – 4 mln. km per metus – pakako esant mažai paklausai, kai nebuvo karo, o telekomunikacijų linijų keitimas nuolat buvo atidėliojamas. Dabar tai tik lašas jūroje.

Artimiausiais mėnesiais, o tikriausiai ir metais, galima tikėtis dviejų pasekmių: dėl senstančių linijų, kurių dauguma nutiesta 2000–2005 metais, internetas ir ryšiai Rusijoje vis dažniau strigs ir lėtės, o šviesolaidžiu valdomų dronų gamyba netaps masinė.

Apie problemas, susijusias su masiniu dirbtinio intelekto diegimu Rusijoje, net neužsimename. Nes net su tuo paprastu – žmogiškuoju – akivaizdžiai yra problemų.