Išpuolis prieš Iraną Rusijai į naudą? Putinas gauna naują kozirį

Rusijos patarėjai tikisi, kad tai susilpnins Vakarų, ypač Jungtinių Valstijų, įvaizdį ir sustiprins Maskvos argumentus, jei taikos derybos Ukrainoje žlugs.

Kaip rašo „Politico“, Kremliaus reakcija į sąjungininkų šalių problemas lemiamais momentais buvo itin vangi. Sirijos prezidentas Basharas al Assadas šią pamoką išmoko 2024 m. pabaigoje, kai sukilėlių pajėgos įsiveržė į Damaską.

Venesuelos prezidentas Nicolás Maduro, kuris nuo šių metų pradžios kali JAV kalėjime, taip pat nesulaukė Kremliaus palaikymo.

Šeštadienį, vasario 28 d., per puolimą Teherane žuvo Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Chamenėjus.

Pabrėžiama, kad šis įvykis gali tapti dar vienu Kremliaus garsių pareiškimų dėl Amerikos hegemonijos ir realybės neatitikimo pavyzdžiu.

Praėjusiais metais Rusija taip pat nesiėmė karinių veiksmų per 12 dienų trukusį Irano karą su Izraeliu, nepaisant viešų pareiškimų, kuriuose smerkiamos JAV atakos prieš Irano branduolinius objektus.

Nors Maskva bandė sumažinti nuostolius, be kita ko, aprūpindama Teheraną moderniomis nešiojamomis oro gynybos sistemomis, kurių vertė siekia 500 mln. eurų, ir pozicionuodama save kaip tarpininkę tarp JAV ir Irano, lemiamu momentu Rusija nesiūlė jokios realios karinės pagalbos.

Tuo pačiu metu, „Politico“ pažymi, Rusija nebuvo oficialiai įpareigota to daryti. Nors Rusija ir Iranas 2025 m. balandžio mėn. pasirašė strateginės partnerystės sutartį, joje nebuvo abipusės gynybos sąlygos.

Rusijos nesugebėjimas įsikišti į situaciją Irane neabejotinai kenkia šalies tarptautinei reputacijai. Tačiau tai gali duoti ir tam tikros naudos.

Rusijos patarėjai tikisi, kad ši situacija leis Kremliui nukreipti dėmesį nuo savo neveiklumo, pabrėžiant Vakarų, o ypač JAV, nesugebėjimą laikytis tarptautinių normų.

Fiodoras Lukjanovas, vyriausiasis Rusijos užsienio politikos patarėjas Kremliui, netgi užsiminė, kad įvykiai Irane rodo, jog diplomatija su Trumpu buvo „visiškai beprasmė“.

Maskva greičiausiai panaudos tai kaip argumentą, jei taikos derybos Ukrainoje žlugs. Tai taip pat greičiausiai sustiprins Kremliaus griežtą poziciją Ukrainos atžvilgiu.

Ekspertai pabrėžia, kad po Izraelio ir JAV smūgių Teheranas nebegalės perduoti Maskvai raketų karui prieš Ukrainą.