Ar tavo miestas saugus? Žiūrėk, kur gali smogti Irano balistinės raketos

Analitikai teigia, kad Irano balistinės raketos gali pasiekti JAV bazes Europoje, taip pat ir Ukrainą.

Iranas demonstruoja augančius tolimojo nuotolio smūgių pajėgumus, ir tai taikoma ne tik Artimiesiems Rytams, bet ir potencialiai kai kurioms Europos dalims.

Pasak „Defense Express“, Teheranas jau panaudojo šimtus balistinių raketų ir dronų per atakas prieš Iraką, Kuveitą, Bahreiną, Katarą, JAE, Saudo Arabiją, Jordaniją ir Izraelį. Taip pat buvo užfiksuota dronų ataka prieš JK oro bazę Kipre. Todėl reikia įvertinti ne tik dabartinį smūgių intensyvumą, bet ir jų galimą geografiją.

Pasak analitikų, toliausiai veikiančiomis raketomis Irano arsenale laikomos vidutinio nuotolio raketos – „Khorramshahr“, „Sejjil“, „Ghadr“ ir „Emad“. Remiantis nurodytomis specifikacijomis, jų veikimo nuotolis yra maždaug 1 700–2 000 km, o kovinės galvutės svoris – 750–850 kg.

Išskirtinė „Chorramshahr“ raketa, kurios nurodytas kovinės galvutės svoris yra iki 1 800 kg, o skrydžio nuotolis – maždaug 2 000 km. Sumažinus kovinės galvutės svorį, ši raketa teoriškai galėtų nuskrieti iki 3 000 km.

„Todėl Teheranas galėtų atakuoti Graikiją, Bulgariją ir Rumuniją, kur taip pat yra Amerikos bazės, taip pat Ukrainą ir Moldovą iš šiaurės vakarų Irano vidutinio nuotolio balistinėmis raketomis“, – pažymi ekspertai.

Tačiau jei daroma prielaida, kad veikimo nuotolis yra 3 000 km, pažymi leidinys, rizikos zona išsiplečia iki didelės Vidurio Europos dalies, įskaitant Vokietiją ir Italiją.

Tuo pačiu metu tokių raketų skaičius greičiausiai yra ribotas. Europoje joms turi pasipriešinti Amerikos raketinės gynybos sistemos elementai, konkrečiai „Aegis Ashore“ sistema su SM-3 raketomis Rumunijoje (Deveselu), taip pat „Arleigh Burke“ klasės eskadriniai minininkai Viduržemio jūroje. Savo ruožtu Vokietija gavo Izraelio raketinės gynybos sistemą „Arrow 3“, kuri preliminarią operacinę galią pasiekė 2025 m. pabaigoje.

Iranas taip pat turi sparnuotųjų raketų „Soumar“, kurių veikimo nuotolis yra 2000–3000 km. Tačiau jų kovinis panaudojimas atrodo arba ribotas, arba perėmimo rodiklis toks didelis, kad šios raketos iš tikrųjų nevaidina pagrindinio vaidmens dabartiniuose smūgiuose.

Dronai išlieka labiausiai paplitusia ir lanksčia tolimojo nuotolio atakų priemone. Visų pirma, „Shahed 136“ veikimo nuotolis siekia iki 2500 km ir yra vienas ilgiausiai veikiančių Irano dronų.

Kiti modeliai – „Arash-2“ (dar žinomas kaip „Kian 2“), jo veikimo nuotolis yra 1000–1600 km, ir reaktyvinis „Karrar“, kurio nuotolis yra apie 1000 km.

Tačiau norėdami smogti Europai, Irano dronai turėtų kirsti Irako, Sirijos ir Jordanijos oro erdvę, kur veikia oro gynybos sistemos, arba skristi per Kaukazą ir Turkiją. Net jei jie skris šiuo maršrutu, jų skrydžio nuotolis teoriškai leidžia jiems kelti pavojų Balkanų regiono šalims.

„Norėdami skristi Europos link, jie turėtų kirsti Irako, Sirijos ir Jordanijos oro erdvę, kur akivaizdžiai numušami dronai, skrendantys pulti Izraelį. Arba jie turėtų kirsti Armėnijos, Sakartvelo ir (arba) Turkijos oro erdvę, po to jie vis tiek galėtų atakuoti Balkanų šalis“, – rašo „Defense Express“.