JAV jau derasi. Į karą gali įsitraukti tauta be valstybės

Tauta, kuri formaliai neturi savo valstybės, padėtų iraniečiams nuversti valdantįjį režimą. Šaltiniai teigia, kad deramasi dėl scenarijaus, pagal kurį CŽA apginkluotų partizanus. Tačiau Turkijai tokia įvykių eiga gali nepatikti.

„Reuters“, remdamasi trimis šaltiniais, praneša, kad konsultacijos tarp kurdų lyderių ir Baltųjų rūmų  tęsiasi, o Donaldas Trumpas svarsto galimybę siųsti į Iraną sausumos karius.

Pranešama, kad kurdų partizanai treniruojasi pulti Irano pajėgas, prieš pirmiausia jas susilpninti JAV ir Izraelio bombardavimu. Tikslas būtų paremti neginkluotus iraniečius jų sukilime prieš islamo teokratiją.

Galutinis sprendimas dėl tokios operacijos dar nepriimtas, tačiau spėlionės suintensyvėjo po Irano aukščiausiojo lyderio Ali Chamenėjaus mirties. „Reuters“ šaltiniai teigia, kad kurdų sukilėlių grupuotės, taip pat jų Irako lyderiai Erbilyje ir Bagdade,  kreipėsi į Trumpą dėl karinės paramos.

„Axios“ duomenimis, JAV prezidentas kalbėjosi su dviem aukščiausiais Irako Kurdistano lyderiais.

CNN pranešė, kad vyksta derybos dėl CŽA pagalbos tiekiant ginklus kurdams.

Kurdų grupuotės Irako Kurdistane ilgą laiką bendradarbiavo su Jungtinėmis Valstijomis, įskaitant kovą su Islamo valstybės kovotojais. Tačiau pešmergai, kurie sudaro oficialias autonominio regiono ginkluotąsias pajėgas,  turi ribotus kovinius pajėgumus, o jų įranga nėra iki galo patikrinta kovinėms operacijoms.

„Tačiau neaišku, kiek veiksmingos būtų Irano kurdų grupuotės kovodamos Irano viduje“, – pažymi „Reuters“ analitikai.

CNN cituojamas šaltinis teigė, kad kurdų ir JAV bendradarbiavimo prieš Iraną planas apima ginkluotą sukilimą prieš Irano režimą. Tačiau šalyje gyvena įvairios etninės grupės, ir vienos grupės sukilimas gali išprovokuoti kitų agresiją.

Jei kurdai pultų, tai galėtų paskatinti beludžius ir kitus pradėti savo sukilimą ir sustiprinti separatistinius judėjimus. Turkija, kuri kovoja su kurdų separatizmu, baiminasi tokio scenarijaus.

„Ankara siekia ilgalaikės taikos su uždrausta Kurdistano darbininkų partija (PKK) ir vargu ar pritars kurdų grupuočių ginklavimuisi netoli savo sienų“, – pranešė „Reuters“. Jei kurdai pradės didinti savo galią regione, Turkija gali įsitraukti į karą.

„Jei Izraelis arba JAV ir toliau apginkluos Kurdistano Laisvojo Gyvenimo Partiją (stipriausią kurdų grupuotę Irano regione – red.), Turkija beveik neabejotinai įsikiš, kad užkirstų kelią nepriklausomai kvazivalstybei Irane atsirasti“, – PAP komentavo Vašingtone įsikūrusio analitinio centro „Brookings Institution“ ekspertas Asli Aydintasbas.

„Tai, savo ruožtu, sukeltų NATO viduje susiskaldymą“, – pažymėjo ji. „Įsivaizduokite dvi NATO šalis – Jungtines Valstijas ir Turkiją, stovinčias priešingose ​​konflikto pusėse“, – pridūrė jis.