Pamirškite F-35: į areną žengia „tamsusis arkliukas“ su trijų korpusų monstru (Video)

Atsirado naujas pretendentas JAV karinio jūrų laivyno F/A-XX programoje, skirtoje sukurti naujos kartos naikintuvą, kuris pakeistų F/A‑18E/F Super Hornet. Dėl neįprastos trigubo fiuzeliažo konstrukcijos šis projektas atrodo lyg iš Betmeno angaro.

Next Generation Air Dominance (NGAD) iniciatyva siekiama sukurti visą sistemų šeimą, skirtą šeštosios kartos naikintuvams kurti ir eksploatuoti. Vienas šios programos elementų yra F/A-XX – JAV karinio jūrų laivyno alternatyva JAV oro pajėgų kuriamam F‑47 naikintuvui. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip funkcijų dubliavimas, karinis jūrų laivynas pabrėžia, kad jam reikalingas nuosavas daugiafunkcis, nuo lėktuvnešių kylantis orlaivis, kuris papildytų ir ilgainiui pakeistų F‑35C Lightning II.

Skirtingai nei oro pajėgos, kurios prioritetą teikia oro viršenybės užtikrinimui, karinis jūrų laivynas siekia turėti lėktuvą, galintį vykdyti smūgius antžeminiams taikiniams, oro kovos bei elektroninio karo užduotis. Be to, F/A-XX turės veikti kaip vadovavimo ir valdymo centras, koordinuojantis bepiločių Collaborative Combat Aircraft (CCA) spiečių veikimą – šie aparatai galės gabenti papildomą ginkluotę ir jutiklius.

SM-39 „Razor“

Šiuo metu dėl F/A-XX kūrimo varžosi Boeing ir Northrop Grumman, tačiau atsirado ir trečias, netikėtas kandidatas – bendrovės Stavatti Aerospace projektas SM-39 „Razor“.

Pagal pateiktas vizualizacijas SM-39 atrodo itin įspūdingai. Orlaivis turi tris fiuzeliažus, pritvirtintus prie konsolinio, kintamo aerodinaminio profilio sparno, integruoto į vientisą „sparno-fiuzeliažo“ (angl. blended wing-body) konstrukciją. Paprasčiau tariant, jis primena Betmeno Batwing.

Teigiama, kad maksimalus šio orlaivio greitis siektų Mach 4 – maždaug dvigubai daugiau nei siūlomų Boeing ir Northrop Grumman projektų – o viršgarsinis kreiserinis greitis (supercruise) galėtų siekti Mach 2,5. Taip pat tvirtinama, kad jis turėtų didesnį taktinį veikimo nuotolį, aukštesnes praktines skrydžio lubas, didesnę naudingąją apkrovą, didesnį kilimo greitį ir galingesnę trauką.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad SM-39 be didelių pastangų laimėtų konkursą: pagal deklaruojamas charakteristikas jis gerokai pranoksta konkurentus. Be to, vietoje įprastų anglies pluošto kompozitų siūloma naudoti naują konstrukcinę medžiagą – titano putas.

Skeptiškas požiūris

Vis dėlto projektas sulaukia nemažai skepticizmo.

Pirmiausia abejojama, ar turboventiliatorinis reaktyvinis variklis apskritai galėtų užtikrinti Mach 4 greitį. Taip pat kyla klausimų, ar tokia neįprasta aerodinaminė konstrukcija galėtų saugiai skristi beveik hipergarsiniais greičiais. Tokiu režimu susidarančios smūginės bangos gali trikdyti oro įsiurbimą į variklius arba sukelti itin dideles konstrukcines apkrovas tose vietose, kur susikerta smūgio kūgiai.

Be to, toks orlaivis vargu ar pasižymėtų aukštu slaptumo lygiu. Skrydžio metu jo išorinio paviršiaus temperatūra galėtų pakilti iki 400 °C, todėl, kaip ironiškai pastebėjo kritikai, jis galėtų tapti „skraidančiu fakelu“.

Antroji problema

Dar viena problema – bendrovė Stavatti Aerospace nuo pat įkūrimo 1994 m. nėra pagaminusi nė vieno lėktuvo. Ji save pristato kaip „nuo nulio projektuojančią“ (clean-sheet design) projektavimo įmonę ir nuolat skelbia naujas koncepcijas, tačiau iki šiol nėra sukūrusi nė vieno skraidančio prototipo, jau nekalbant apie serijinę gamybą.

Iš esmės bendrovė pajamas gauna iš rizikos kapitalo, privataus kapitalo ir vadinamųjų „angelų“ investuotojų, taip pat iš valstybinių paskatų ir mokesčių lengvatų, projektinių pasiūlymų bei deklaruojamo intelektinės nuosavybės pardavimo. Skaičiuojama, kad jos metinės pajamos siekia apie 3 mln. JAV dolerių, o darbuotojų skaičius – tik apie 25. Tai gerokai mažiau nei didžiųjų gynybos ir aviacijos pramonės bendrovių.

Trumpai tariant, Stavatti yra pelniusi reputaciją kurti vadinamąjį „vaporware“ – projektus, kurie egzistuoja daugiausia koncepcijų ir vizualizacijų pavidalu. Be to, JAV karinis jūrų laivynas dar nėra patvirtinęs, kad bendrovė apskritai pateikė pasiūlymą šiam konkursui.

Tai, žinoma, nereiškia, kad SM-39 tėra vien iliuzija. Aviacijos istorijoje netrūko netikėtų proveržių, ir galbūt tai galėtų būti vienas iš jų. Tačiau statyti viską už šį projektą būtų gana rizikinga.