Atviras signalas kaimynams: viena valstybė parodė, kad kantrybė baigėsi – žaidimo taisyklės keičiasi

Šiaurės ramybės pabaiga: Suomija verčia istorinį puslapį ir traukia branduolinį kozirį

Helsinkis ryžtasi žingsniui, kuris dar prieš kelerius metus atrodė neįsivaizduojamas. Suomija oficialiai pradėjo teisinį procesą, kad būtų panaikintas beveik keturis dešimtmečius galiojęs tabu – draudimas šalies teritorijoje dislokuoti branduolinį ginklą.

Istorinis lūžis: Šaltojo karo reliktai keliauja į stalčių

Šis sprendimas nėra tik techninis įstatymo pataisymas. Tai – fundamentalus Suomijos saugumo doktrinos lūžis. Gynybos ministras Antti Häkkänenas, kalbėdamas Helsinkio Valstybės rūmuose, neslėpė: pasaulis tapo per daug nenuspėjamas, kad būtų galima laikytis pasenusių apribojimų.

Dabartinis draudimas saugoti ar gabenti branduolines galvutes Suomijoje atsirado dar giliais Šaltojo karo laikais, kai šalis balansavo tarp Rytų ir Vakarų, o apie narystę kariniuose aljansuose nebuvo net užuominų. Šiandien, kai agresyvi Rusijos politika kaimynystėje nesiliauja jau ketverius metus, Helsinkis supranta – senosios taisyklės nebegalioja.

Kremliaus strateginė aklavietė: siena pailgėjo, branduolys priartėjo

Paradoksalu, tačiau būtent Maskvos pradėta invazija į Ukrainą tapo pagrindiniu katalizatoriumi procesams, kurių Rusija labiausiai bijojo. Siekis „atstumti NATO“ baigėsi tuo, kad Aljanso sausumos siena su Rusija pailgėjo dvigubai – prisidėjo milžiniškas 1340 kilometrų ruožas.

Dabar šis ruožas gali tapti ne tik NATO dalimi, bet ir potencialia branduolinio atgrasymo zona. Suomijos Gynybos ministerijos parengtas įstatymo projektas numato, kad išskirtiniais atvejais, ginant šalies ar viso Aljanso interesus, branduolinis ginklas Suomijos žemėje galės būti ir saugomas, ir transportuojamas.

Atgrasymas be gamybos: ką tai reiškia praktiškai?

Svarbu suprasti, kad Suomija neketina tapti branduoline valstybe tiesiogine prasme – pati kurti ar bandyti masinio naikinimo ginklų ji neplanuoja. Pataisos reikalingos tam, kad būtų nuimti „teisiniai antrankiai“.

Pasak ministro A. Häkkäneno, tai būtina sąlyga, kad Suomija būtų visavertė NATO narė ir galėtų naudotis visais Aljanso turimais atgrasymo svertais. Nors Helsinkis deklaruoja neturintis skubių planų čia pat dislokuoti galvutes, pati galimybė tai padaryti siunčia aiškiausią įmanomą žinutę kaimynams Rytuose: žaidimo taisyklės pasikeitė negrįžtamai.