Trumpas turi planą suskaidyti Iraną? „Tai tarsi Pandoros skrynios atidarymas“

Išryškėjo scenarijus, susijęs su ginkluotais mažumų sukilimais. Tačiau lenkų profesorius Radosławas Fiedleris atkreipia dėmesį, kad taip elgdamasis Donaldas Trumpas rizikuoja dar labiau destabilizuoti regioną.

Interviu „Interia“ jis pabrėžia, kad pranešimai apie sausumos invaziją gali būti sąmoninga Amerikos taktika, gudrybė, kuria siekiama priversti Iraną nusileisti.

Irano mažumų ginkluotų sukilimų idėja iškilo dar ankstyvoje konflikto stadijoje. Karo pradžios dieną apie tai kalbėjo Kazimiero Pulaski fondo ekspertas Tomasz Otłowski.

„Labiausiai tikėtinas scenarijus, jei mums iš tikrųjų pavyks nukirsti režimui galvas iki net vidutinio lygio pareigūnų ir funkcionierių lygio, yra Irano, kaip valstybės, žlugimas. Susiskaidymas pagal etnines ir religines grupes. Kurdai ir beludžai atsiskirs“, – sakė jis interviu „Polsat News“.

• Kurdai yra indoeuropiečių kilmės tauta, gyvenanti Turkijoje, Irake, Irane ir Sirijoje. Tai didžiausia pasaulyje tauta be valstybės, turinti daugiau nei 40 milijonų gyventojų.
• Beludžai yra indoeuropiečių tauta, kilusi iš Irano. Jie gyvena Pakistane, Irane, Afganistane, Omane, Turkmėnistane ir Tadžikistane. Jie taip pat neturi savo valstybės ir turi apie 15 milijonų gyventojų.

„Axios“ duomenimis, JAV prezidentas kalbėjosi su pagrindiniais Irako Kurdistano lyderiais apie galimybę remti revoliucionierius Irane ir pradėti ginkluotą išpuolį. Nei Baltieji rūmai, nei kurdų pusė nepatvirtino šių pranešimų. Kurdai taip pat neigė, kad kirto sieną ir pradėjo puolimą. Tačiau Iranas oficialiai paskelbė, kad užpuolė kurdų karinį štabą Irake.

Taigi, ar Irano subyrėjimo dėl ginkluotų mažumų sukilimų scenarijus yra realus? „Tai įmanoma, nors manau, kad mažumos visiškai nesiekia destabilizacijos“, – „Interia“ sako Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto Ne Europos politinių studijų katedros vedėjas profesorius Radosławas Fiedleris.

Irano žlugimas? „Tai Pandoros skrynia“

Profesorius atkreipia dėmesį, kad ginkluotas mažumų panaudojimas yra rizikingas scenarijus, nes kurdų sustiprėjimas paveikia visas šalis, kuriose jie gyvena.

„Tai atveria Pandoros skrynią. Turkija jausis nestabili. Politiškai viskas taps labai sudėtinga. Beludžiai labiau salafistiški, jie radikalūs. Tai nėra nuosaiki islamo reprezentacija. Jie yra sunitai, ir šis radikalizmas nėra geras receptas režimui pakeisti“, – pabrėžia Fiedleris.

Profesorius taip pat pažymi, kad problemų sukels ir kurdų, kurių vien Irane yra nuo 7 iki 14 milijonų, panaudojimas.

„Kurdų korta tarp Irako ir Irano buvo žaidžiama per visą istoriją. 1975 m. buvo Alžyro susitarimas tarp šacho ir Sadamo Huseino, kuriuo buvo nutraukta parama kurdams, nes tai buvo dviašmenis kalavijas ir vienodai kenkė abiem pusėms. Jei paaiškės, kad pranešimuose yra kruopelė tiesos ir kurdai dabar perginkluojami, jie turės jėgų karinei pažangai. Jie tikriausiai norės plačios autonomijos“, – aiškina pašnekovas.

Jis taip pat pabrėžia, kad egzistuoja ir kitas scenarijus, kuris gali paaiškinti pasirodančią informaciją apie kurdų apginklavimą.

Pasak Fiedlerio, Jungtinių Valstijų planas nebūtinai bus remti kurdus ir pradėti sausumos ataką prieš Iraną. Vien tik pasiūlymas apie tokią invaziją galėtų būti naudingas.

„Aš tai interpretuoju kaip žaidimą, skirtą pademonstruoti Amerikos įtakos potencialą Irane. Žaidimas priverstų naująją Islamo Respublikos vyriausybę nutraukti ugnį. Tada Trumpo administracija galėtų paskelbti sėkmę, teigdama, kad Iranas yra susilpnėjęs ir nebekels grėsmės“, – mano profesorius.

„Irane Ali Chamenjus tapo kankiniu, nužudytas savo poste. Tai galingas stimulas ir papildoma mobilizacija.“

Problema ta, kad Irano administracijos ryžtas nesusvyravo. Priešingai, jis sustiprėjo po Aukščiausiojo Vadovo Ali Chamenėjaus mirties. „Daugelis iraniečių nebuvo jo gerbėjai. Tačiau dabar jis tapo kankiniu, nužudytas savo poste. Tai galinga paskata ir papildoma mobilizacija.“ Irano valdžia radikalizuojasi.

Todėl profesorius pabrėžia, kad mažumų išnaudojimą reikėtų traktuoti kaip „ateities istoriją“, nes Jungtinės Valstijos ir visas pasaulis šiuo metu turi daug rimtesnę problemą.

Didžiausia problema – Hormūzo sąsiauris

„Svarbiausias yra Hormūzo sąsiauris. Jis dabar 90 procentų užblokuotas. Laivų draudimas išaugo 12 kartų, o judėjimas beveik visiškai sustojo.

Jis priduria, kad problemos sprendimas taip pat yra amerikiečių prioritetas. „Neatmesčiau galimybės, kad jie gali norėti užimti Bandar Abasą  (miestą Irane prie sąsiaurio – red.) arba atskiras salas sąsiaurio rajone, kad susilpnintų grėsmę. Tačiau tam reikėtų Amerikos sausumos pajėgų dalyvavimo. Tai būtų sunkiau pateikti Kongrese“, – sako profesorius.

Kita vertus, sunku tikėtis, kad užsitęsęs konfliktas neturės jokių pasekmių pasaulinei prekybai. „Europos rinkos kol kas reaguoja gana ramiai, bet tai nereiškia, kad po savaitės situacija nebus kitokia“, – priduria profesorius.

„Turėtų būti scenarijus vieningo Irano sukūrimui, nes jei Iranas taps žlugusia valstybe, kils chaosas. Tai yra Irano sirizavimo receptas, reiškiantis karą be pabaigos.“

Fiedleris taip pat pabrėžia, kad padėtis gali pablogėti, jei Iranas atakuotų naujus taikinius, tokius kaip naftotiekiai į Izraelį ar vandens gėlinimo infrastruktūra Persijos įlankoje. „Tai bus tragedija milijonams gyventojų, geriamojo vandens trūkumas“, – pabrėžia jis.

Tuomet mažumų išnaudojimas galėtų tapti vienu iš kovos su Iranu elementų.

„Turėtų būti scenarijus, pagal kurį kuriamas vienas Iranas, nes jei Iranas taps žlugusia valstybe, kils chaosas. Tai yra Irano sirizavimo receptas, reiškiantis karą be pabaigos. Atsiras karinių grupuočių, kurias Vakarai priskirs teroristams, ir tai bus panašu į husių veiksmus, tik daug didesniu mastu, o Hormūzo sąsiauris  ir  Persijos įlanka taps labai pavojingomis vietomis. Tai rimta klaida, kuri įtrauks Jungtines Valstijas į šį konfliktą mėnesiams, o gal ir ilgiau“, – interviu „Interia“ apibendrina Radosławas Fiedleris.