Metinės atsargos per 96 val.: galingiausia pasaulio armija atsidūrė kritinėje aklavietėje?

JAV patirties trūkumas šiuolaikiniame kare (tokiame, su kokiu susiduriame Ukrainoje) pradėjo ryškėti jau nuo pirmųjų karo prieš Iraną dienų.

Situacija su oro gynyba yra labai iškalbinga. Esame įpratę manyti, kad JAV oro gynybos sistema yra geriausia pasaulyje. Amerikos daugiapakopė IAMD sistema iš tiesų neturi analogų: ją sudaro radarų tinklas, palydovai ir keli oro gynybos lygiai – ant žemės, jūroje ir ore.

Tačiau vaizdai, kaip moderniausią amerikiečių oro gynybos radarą, vertą 1,2 mlrd. dolerių, sunaikina pigus Irano „Shahed“ dronas, parodė, kad amerikiečiai nebuvo visiškai pasiruošę šiuolaikinio karo realybei.

Vos per kelias karo dienas JAV ir jų sąjungininkės sunaudojo milžinišką kiekį brangių raketų „Patriot“ ir NASAMS sistemoms, kurių kiekviena kainuoja kelis milijonus dolerių. Per pirmąsias keturias dienas JAV sunaudojo metines „Patriot“ raketų atsargas. Kiekviena masinė šimtų dronų ataka perkrauna oro gynybos valdymo sistemą, kuri paprasčiausiai nespėja sekti visų taikinių. Dėl to nuostolių patyrė net amerikiečių THAAD sistema, laikoma viena geriausių ir brangiausių oro gynybos sistemų pasaulyje.

Ne kartą buvo sakyta, kad tarp visų Vakarų šalių tik Ukraina turi realios patirties atremiant oro atakas šiuolaikiniame kare. Rusijos dronai, kurie kasdien šimtais puola Ukrainą, buvo smarkiai modernizuoti ir yra gerokai sudėtingesni taikiniai nei pasenę „Shahed“, kuriuos šiandien naudoja Iranas.

Vienintelis būdas bet kuriai NATO šaliai įgyti patirties atremiant tokias atakas – siųsti savo oro gynybos dalinius į Ukrainą, ir nebūtinai į fronto liniją. Jei Amerikos kariai praleistų bent mėnesį Ukrainoje, gindami miestus giliame užnugaryje nuo Rusijos atakų – pavyzdžiui, Lvivą, Lucką ar Chmelnyckį – jie labai greitai suprastų, kaip elgtis kombinuotų oro atakų metu.

Ukraina dar kartą demonstruoja, kokius stebuklus jos kariuomenė gali padaryti akistatoje su daug stipresniu priešu. Būtent Ukrainos kariai šiandien turi praktinės patirties, kuri gali padėti apsaugoti pasaulį nuo diktatorių agresijos.

Ir geriausia, ką kitos šalys galėtų padaryti, norėdamos iš tikrųjų pasiruošti galimiems karams, – siųsti savo karius į Ukrainą dalyvauti realiuose koviniuose veiksmuose. Teoretikai, kad ir kokias pažangias technologijas naudotų, vis tiek lieka teoretikais.

Ukrainos politikas, žurnalistas ir visuomenės veikėjas Mykola Kniažyckis apie tai skelbia obozrevatel.