6 000 priežasčių, kodėl naftos kainos tuoj šoktelės iki dangaus: „tylieji žudikai“ jau vandenyje

Jungtinės Valstijos naikina Irano minų klojimo laivus, kad užkirstų kelią Persijos įlankos užminavimui. 

Tarp Persijos įlankos ir Omano įlankos esančiame Hormūzo sąsiauryje vyksta savotiškos lenktynės, kurių pasekmės gali paveikti visą pasaulį. Iranas siekia užminuoti sąsiaurį, kad sustabdytų naftos transportą, o Jungtinės Valstijos savo ruožtu skuba sunaikinti Irano galimybes kloti minas.

Jūrinė mina yra pigus, lengvai naudojamas ir labai efektyvus ginklas, veikiantis kaip stipri atgrasymo priemonė. Vakarų šaltinių vertinimu, Irano sandėliuose yra nuo 2 000 iki 6 000 įvairių jūrinių minų.

Senesnės, tradicinės jūrinės minos yra kontaktinės – jos sprogsta, kai į jas atsitrenkia paviršinis laivas arba povandeninis laivas. Modernios minos reaguoja į įvairius signalus: laivų skleidžiamus garsus, jų sukeltus magnetinio lauko ir vandens slėgio pokyčius. Išmaniosios minos gali pasirinkti taikinius naudodamos elektroninę „biblioteką“.

Irano jūrinės minos

Dalis Irano jūrinių minų yra senos sovietinės ar vakarietiškos kilmės, dalis – sukurta pačiame Irane. JAV analitinis centras „Strauss Center“ teigia, kad Iranas minų yra įsigijęs ir iš Rusijos, Kinijos bei Šiaurės Korėjos. Moderniausios Irano minos laikomos rimta grėsme JAV kariniam jūrų laivynui.

EM-52 aktyvuojamoji mina.
Kinijoje pagaminta išmanioji mina su raketiniu varikliu gali būti padėta net iki 200 metrų gylyje jūros dugne. Laukianti mina per kelias sekundes nusitaiko į taikinį. EM-52 turi apie 140 kilogramų sprogmenų. Ji laikoma pavojingiausia Irano jūrine mina – teigiama, kad jos galia pakaktų apgadinti net lėktuvnešį.

MDM-6 dugninė mina.
Rusiškos gamybos mina, kurios veikimo gylis – iki 50 metrų. Ji gali pramušti kelių centimetrų storio plieną.

M-08.
Inkarinė kontaktinė mina. 1988 m. pavasarį Persijos įlankoje patruliavusi JAV fregata užplaukė ant Irano padėtos M-08 minos. Sprogimas apgadino fregatos korpusą maždaug aštuonių metrų ilgyje, tačiau laivo nepaskandino.

Irano galimybės kloti minas

Iranas gali užminuoti Hormūzo sąsiaurį iš paviršinių laivų, povandeninių laivų ir greitaeigių katerių.

Iki kovo mėnesį prasidėjusio karo Irano karinis jūrų laivynas turėjo tris „Kilo“ klasės puolamuosius povandeninius laivus, galinčius kloti minas. Naujienų portalas 19fortyfive.com teigia, kad bent vieną iš jų sunaikino Jungtinės Valstijos. Du kiti karo pradžioje buvo remonto dokuose ir, tikėtina, taip pat buvo apgadinti.

Iranas taip pat sukūrė vietinės gamybos „Fateh“ klasės povandeninius laivus. Manoma, kad vienas jų buvo sunaikintas JAV bombarduojant Bandar Abbasą. Trys šios klasės laivai, kiek žinoma, dar nėra visiškai parengti operacijoms.

Minas gali kloti ir Irano „Ghadir“ klasės mini povandeniniai laivai. Iki kovo Iranas savo kariniuose uostuose buvo dislokavęs daugiau kaip 20 tokių povandeninių laivų, skelbia svetainė Armyrecognition. Patikimos informacijos apie jų dabartinę būklę kol kas nėra.

Irano „Fateh“ klasės povandeninis laivas gali gabenti iki aštuonių jūrinių minų.

Minų neutralizavimas

Jungtinės Valstijos ir Persijos įlankos pakrančių valstybės turi pajėgumų išminuoti jūros minas, tačiau tai sudėtingas ir dažnai labai lėtas procesas.

Per 1991 m. karą Irakas Persijos įlankoje taip pat buvo padėjęs minas.

„Irakiečių minų išvalymas po karo daugianacionaliniam laivynui užtruko keturis mėnesius, ir tam prireikė daugiau kaip 40 laivų (bei orlaivių). Minų žemėlapiai buvo prieinami“, – socialiniame tinkle X rašo Karinio jūrų analizės centro ekspertas Mike’as Petersenas.

„Šiandien nepilotuojamos sistemos gerokai padeda išminavimui, tačiau darbas vis tiek vyksta labai lėtai.“