Dangus užsidaro: 3 supervalstybės pateko į „mirties zoną“ – 1 200 km spinduliu saugių vietų nebeliko

Iki 2026 m. Japonija planuoja dislokuoti „Type 12“ sparnuotąsias raketas, kurių nuotolis siekia apie 1200 kilometrų, taip pat „Hyper Velocity Gliding Projectile“ (HVGP) sklandymo sviedinius, galinčius smogti taikiniams iki 500 kilometrų atstumu.

Įgyvendinus šiuos planus, Japonija įgis savo tolimojo nuotolio raketų ginkluotę. Tačiau, be pačių raketų, šalis turi turėti ir reikalingus pajėgumus, kad galėtų vykdyti tikslius smūgius, teigiama leidinyje „Defense Express“.

Neseniai paskelbtame Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS) leidinyje nagrinėjama, ar Japonija galėtų panaudoti šias priemones taikiniams tokiose teritorijose kaip Rusijos Tolimieji Rytai. Dabartiniai numatomų aprėpties zonų žemėlapiai rodo, kad šios sistemos pirmiausia skirtos Japonijos salų gynybai.

Jų veikimo zona tik nedaug siekia pakrantes netoli Vladivostoko ir Pietų Sachalino – teritorijas, kurias Japonija prarado po Antrojo pasaulinio karo 1945 metais.

Japonija šį tolimojo nuotolio arsenalą plėtoja kaip „kontrsmūgio strategijos“ dalį, o ne siekdama geopolitinio prestižo. Ši koncepcija numato aktyvių priemonių taikymą galimo didelio masto konflikto Ramiojo vandenyno regione metu, kuriame galėtų dalyvauti Kinija, Šiaurės Korėja arba Rusija.

Todėl Japonijos savigynos pajėgos gali koreguoti šių raketų dislokavimą, kad geriau apimtų konkrečias zonas – nuo Taivano sąsiaurio iki Rusijos karinių objektų Tolimuosiuose Rytuose.

Vis dėlto efektyviems smūgiams būtinos tikslios taikinių nustatymo priemonės – srityje, kurioje, IISS ekspertų vertinimu, Japonija šiuo metu turi ribotus pajėgumus. Japonijos savigynos pajėgos remiasi vos devyniais žvalgybos, stebėjimo ir žvalgymo (ISR) palydovais.

Siekdama spręsti šį trūkumą, Japonijos korporacija IHI ir Suomijos bendrovė ICEYE 2025 m. spalį pradėjo bendrą projektą. Jo tikslas – iš pradžių dislokuoti keturis sintetinės diafragmos radarų (SAR) palydovus, o vėliau išplėsti jų tinklą iki 20 palydovų.

Nors projektą planuojama užbaigti iki 2029 metų, šis palydovų tinklas taip pat galės aptarnauti tokius partnerius kaip Jungtinė Karalystė ir Australija.

Tuo pat metu Jungtinės Valstijos dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą ginti Japoniją, pažadėdamos panaudoti visus turimus karinius pajėgumus, įskaitant branduolinius ginklus. Šis patvirtinimas nuskambėjo per 2026 m. vasario 18 d. Vašingtone vykusį išplėstinio atgrasymo dialogą.

Aukšto rango pareigūnai ir abiejų šalių kariniai atstovai sutiko, kad dabartinis JAV pajėgų dislokavimas regione kartu su didėjančiomis Japonijos investicijomis į savo konvencinę karinę galią yra būtinas siekiant atgrasyti galimą regioninę agresiją.

Derybų metu delegacijos taip pat išreiškė susirūpinimą dėl Kinijos branduolinio arsenalo plėtros ir aptarė Šiaurės Korėjos raketų programų pažangą.