„Jie šaukė mums „pasiduokite“, o aš paėmiau kulkosvaidį ir užmezgiau ryšį“ (Foto)

Kario istorija buvo pasidalinta 119-osios atskirosios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų teritorinės gynybos brigados puslapyje.

„Tai nutiko Bilohorivkoje. Jie pradėjo mums šaukti „pasiduokite“, o aš paėmiau kulkosvaidį ir užmezgiau kontaktą. Po mūšio chebra juokėsi: kas ten pas jus per „maniakas“ su kulkosvaidžiu bėgiojo? Taip ir prilipo“, – prisimena karys.

Kare Bohdanas jau penktus metus. Dar iki plataus masto invazijos jis atliko privalomąją tarnybą Mariupolyje. Būtent ten įgijo pirmąją kovinę patirtį.

Sako, kad tada pasisekė su pasirengimu – „Azovo“ instruktoriai mokė taip, tarsi ruoštų realiam karui. Ir šis karas iš tiesų atėjo.

Civilinio gyvenimo jis beveik nespėjo pajusti. Jam tik 26-eri, ir faktiškai tik metus po tarnybos jis pabuvo „civiliu“, kol prasidėjo plataus masto invazija.

Per šiuos metus Bohdanas praėjo Bilohorivką, Avdijivką, Krasnohorivką, Serebriankos mišką. Pradėjo pėstininku.

Vėliau tarnavo ugnies paramos kuopoje. Dar vėliau – žvalgyboje, kur dvejus metus skraidino „Mavic“ dronus: vykdė aerožvalgybą, koregavo ugnį ir dirbo su užtaisų mėtymu.

Šiandien jis tarnauja antžeminių robotizuotų kompleksų kuopoje. Įsisavina naują techniką – antžeminius dronus, kurie vykdo logistikos užduotis, pristato ekipuotę arba padeda evakuoti sužeistuosius ten, kur žmogui važiuoti jau per daug pavojinga.

Jis įsitikinęs: robotizuotos sistemos yra svarbus žingsnis į priekį, tačiau jos nepakeis kareivio.

„Žemės lopinėlis, kuriame nėra pėstininkų, nelaikomas užimtu. Be žmonių – niekur“, – sako jis.

Per karo metus Bohdanas matė daug. Buvo mūšių, po kurių tekdavo evakuoti bendražygius persekiojant dronams. Buvo akimirkų, kai FPV dronas vijosi automobilį evakuacijos metu.

Kartą dronas juos pasivijo tiesiog sankryžoje.

„Pradėjome į jį šaudyti iš automato ir lygiavamzdžio šautuvo. Jis sprogo tiesiog šalia. Patyriau kontūziją, dešimt dienų gulėjau ligoninėje“, – prisimena karys.

Sako, kad dabar jaučiasi normaliai, bet prideda tai taip, tarsi nenorėtų iš to daryti atskiros istorijos. Kare panašūs epizodai, deja, nėra retenybė.

Namuose jo laukia sužadėtinė, mama, brolis ir seserys. Brolis taip pat tarnavo, tačiau dėl širdies problemų persikėlė į aprūpinimo batalioną. Ryšį su šeima Bohdanas stengiasi palaikyti kasdien – jei tik yra galimybė. Kartu su karine tarnyba jis mokosi – kelia elektros inžinieriaus kvalifikaciją. Sako, kad žinios niekada nebūna perteklinės.

Tiems, kurie abejoja, eiti tarnauti ar ne, jis turi paprastą patarimą.

„Nereikia galvoti tik apie tai, kad tave gali nužudyti. Pagalvokite, kas bus, jei priešas ateis čia“, – sakė karys.

Jis nebando įtikinėti gražiais žodžiais. Tiesiog sako tai, ką mato kiekvieną dieną.