Jų taktikos nepasikeitė: štai trys lemtingos datos, kurios pranašauja naują invaziją

Žurnalistas Arkadijus Babčenka, rusų kilmės karo žurnalistas ir publicistas, buvęs Rusijos kariškis, vėliau tapęs ryškiu Kremliaus kritiku ir gyvenęs politinėje emigracijoje, mano, kad Vladimiras Putinas priėmė sprendimą pulti Baltijos šalis. Apie tai jis rašo „Facebook“, pateikdamas penkis argumentus:

Pirma.
Rusija plečia karinius dalinius prie NATO sienos, suteikdama jiems kovinės patirties Ukrainoje, teigia Lietuvos žvalgyba savo kasmetiniame grėsmių saugumui vertinime. Palei visą NATO sieną brigados plečiamos iki divizijų, formuojami nauji kariniai junginiai. Žvalgybos duomenimis, dauguma naujai suformuotų Rusijos ginkluotųjų pajėgų dalinių nėra pilnai sukomplektuoti ir kuriami etapais, nes trūksta personalo, kovinės technikos ir infrastruktūros. Naujai suformuoti daliniai ir jiems skirta technika nelieka nuolatinėse dislokacijos vietose, o siunčiami dalyvauti koviniuose veiksmuose prieš Ukrainą.

Prieš tai, priminsiu, Lietuvos ir Estijos žvalgybos ataskaitose buvo teigiama, kad Rusija neketina pradėti kovinių veiksmų Baltijos regione 2026 metais ir galbūt net 2027 metais, o visiškam armijos atkūrimui ir jos parengimui konfliktui su NATO prireiks maždaug šešerių metų. Po to Rusijos armija taptų 30–50 % stipresnė ir modernesnė — tačiau tai būtų pasirengimas plataus masto konfliktui su visa NATO.

Tačiau tam, kad būtų galima terorizuoti „šachedais“ ar suorganizuoti ką nors panašaus į „Narvos liaudies respubliką“, tokių terminų nereikia.

Antra.
Socialiniuose tinkluose plinta idėja sukurti separatistinę „Narvos liaudies respubliką“. Per pastarąjį mėnesį „Telegram“, „VKontakte“ ir „TikTok“ platinami kanalai pavadinimu „Narvos Liaudies Respublika“, kuriuose skleidžiamos idėjos apie Narvos ir Ida-Viru apskrities atsiskyrimą nuo Estijos ir vadinamosios „Narvos liaudies respublikos“ sukūrimą. Kanalų aprašymas suformuluotas gana tiesiai:
„Laukiame Rusijos. Gražiausios valstybės Žemėje naujienos.“

Trečia. 

Susirašinėjimo ištrauka.

„Maždaug po savaitės ar dviejų turiu grįžti į Ukrainą.“

„Gerai. Ten neužsibūk. Neverta. Ir Babčenką perspėk.“

„Suprantu, apie ką kalbi. Ar turi konkrečios informacijos?“

„Aš perspėjau.“

„Ar tai susiję konkrečiai su mumis ar su karu?“

„Invazija. Viskas juda ta kryptimi.“

Ketvirta.
Rusijos gynybos ministerija parengė įstatymo projektą, leidžiantį „eksteritorinį Rusijos ginkluotųjų pajėgų formuočių naudojimą Rusijos Federacijos piliečiams ginti“. Dokumentas, kaip rašo Rusijos naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi šaltiniu, jau patvirtintas vyriausybinės komisijos ir pateiktas svarstyti Valstybės Dūmai.

Tai – svarbiausia naujiena. Priminsiu, kad lygiai taip pat jau buvo du kartus.

Pirmą kartą – 2014 m. kovo 1 d., kai Federacijos Taryba leido panaudoti armiją Kryme.

Antrą kartą – 2022 m. vasario 22 d., kai buvo patvirtintas Rusijos ginkluotųjų pajėgų naudojimas užsienyje.

Ir vos po dviejų dienų prasidėjo invazija.

Penkta.
Masiniai smūgiai Ukrainai beveik liovėsi – tiek prieš didžiuosius miestus, tiek palei fronto liniją. Privačiuose pokalbiuose mano pašnekovai pastebi kelis kartus sumažėjusį „šachedų“ skaičių. Jei anksčiau jie skrisdavo beveik nenutrūkstamai, dabar jau galima naktimis ramiai miegoti.

Tai netiesiogiai gali reikšti, kad Rusija kaupia priemones smūgiui kitame karo veiksmų teatre.

Išvada.
Akivaizdu, kad Putinas Persijos įlankos karą laiko netikėtai atsivėrusiu galimybių langu. Visas pasaulis dabar sutelkęs dėmesį į Iraną, ginklų pertekliaus nėra, Donaldui Trumpui ne iki to, o naftos kainos vėl kyla. Tiesiog dovana iš dangaus.

Mano nuomone, esminis sprendimas pulti Baltijos šalis jau yra priimtas, o Rusijos ginkluotųjų pajėgų eksteritorinis naudojimas Rusijos piliečiams ginti yra tiesioginis to patvirtinimas. Jokia Valstybės Dūma pati nuo savęs neteiks jokių įstatymo projektų, jei sprendimas dar nėra priimtas. O juo labiau, jei iniciatorius yra Gynybos ministerija. Tiksliau – puolimo ministerija, kokia ten gynyba.

Ir dabar – būtent šią akimirką – jie sėdi ir sprendžia: ar momentas jau atėjo, ar dar ne.