Supervalstybės žlugimas? Jie buvo antroji NATO armija. Dabar jiems trūksta personalo ir įrangos

Berlynas deklaruoja siekį atkurti Bundesverą ir sugrąžinti jam stipriausios konvencinės Europos armijos vardą. Tačiau, kaip pastebi agentūra „Reuters“, kelias iki to dar tolimas, o be technikos trūkumo šiuo metu didžiulis iššūkis yra naujų karių rekrutavimas.

„Didžiausia Vokietijos ginkluotųjų pajėgų problema yra rekrutavimas, tad Berlynas turės sugrąžinti privalomąją tarnybą, jei savanoriška programa nepritrauks pakankamai žmonių“, – pranešė agentūra „Reuters“, remdamasi Vokietijos parlamento įgaliotiniu ginkluotosioms pajėgoms.

Didžiausia Vokietijos armijos problema

Berlyno planai labai ambicingi: numatoma, kad iki XXI a. 4-ojo dešimtmečio vidurio bus pasiekta 260 tūkst. aktyviosios tarnybos karių ir 200 tūkst. rezervistų riba. Tačiau tai atrodo labai tolima perspektyva, nes šiuo metu Vokietijoje kalbama apie 185 tūkst. aktyviosios tarnybos karių ir mažiau nei 100 tūkst. rezervistų.

„Personalas išlieka didžiausia ginkluotųjų pajėgų kliūtimi“, – teigiama Vokietijos parlamento įgaliotinio ginkluotosioms pajėgoms ataskaitoje.

Šie skaičiai gerokai skiriasi nuo buvusių prieš dešimtmečius. Praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje Bundesveras buvo antroji (po JAV) NATO konvencinė galia. Jame tarnavo pusė milijono aktyviosios tarnybos karių, o prireikus buvo galima mobilizuoti gerokai daugiau. Tuo pat metu kariuomenė disponavo tūkstančiais tankų bei kitų kovos mašinų, išplėtota artilerija ir gausiu logistiniu užnugariu.

Tuo tarpu šiandien, be kariuomenės skaitlingumo, kritikuojama ir jos struktūra, kurioje trūksta eilinių, o puskarininkių bei karininkų yra gerokai per daug. Prie to prisideda infrastruktūros apleidimas, perteklinė biurokracija ir aprūpinimo trūkumai.

Technikos taip pat trūksta

Vokietija, kaip ir daugelis kitų Europos šalių, į savo armijos būklę dėmesį atkreipė po Rusijos agresijos prieš Ukrainą. Pesimistiškos išvados daromos ne tik dėl kariuomenės dydžio – daugelis ataskaitų neigiamai vertina Bundesverą ir technikos klausimais.

Pavyzdžiui, 2025 m. gegužę portalas „Hartpunkt“ atkreipė dėmesį į problemas, susijusias su dideliu priešlėktuvinės gynybos sistemų trūkumu. Vokietijai trūksta šio tipo ginklų visais lygmenimis, tačiau ypač aukščiausiame (dėl „Patriot“ trūkumo) ir žemiausiame, nes dauguma savaeigių priešlėktuvinių įrenginių „Gepard“ buvo perduoti Ukrainai, o jų įpėdinio – mobiliųjų priešlėktuvinių sistemų „Skyranger 30“ – įvedimas į tarnybą stipriai vėluoja.

Milžiniški pirkimų planai

Frankas Hauna, buvęs KNDS vadovas, savo ruožtu keletą kartų atkreipė dėmesį į per mažas amunicijos atsargas ir nepakankamą karinių transporto priemonių, įskaitant tankus bei savaeigės artilerijos sistemas, skaičių. Juolab kad didelė dalis „Leopard 2“ ir savaeigių haubicų „PzH 2000“ nėra operacinės parengties būsenoje, nes yra remontuojamos arba modernizuojamos.

Berlynas svarsto galimybę įsigyti net iki 2,5 tūkst. šarvuotų transporto priemonių ir 1 tūkst. tankų (naujų modifikacijų vokiškų „Leopard“). Įgyvendinus šiuos siekius, Vokietijos armija vėl galėtų būti laikoma Europos tankų galybe, kokia ji buvo Šaltojo karo pabaigoje, kai turėjo apie 2 tūkst. tankų.